Daugiau reisų į Švediją

Neseniai DFDS pranešė apie naujus pokyčius rytinės Baltijos šalių linijose su Švedija. Kol kurį laiką į Švediją dėl išskirtinių COVID-19 priemonių buvo žvelgiama lyg ir skersai, tai turėjo įtakos ir jūrų keltų linijoms į šią šalį.

Dabar pagal COVID-19 lygį rytinės Baltijos šalys niekuo nebesiskiria nuo Švedijos. Tai atvėrė ir naujas keltų galimybes.

Nuo spalio 1 d. DFDS įrašė du papildomus savaitinius reisus tarp Klaipėdos ir Karlshamno. Papildomi reisai vyks šeštadienį ir sekmadienį, todėl savaitinių išvykimų skaičius padidės iki 11 per savaitę. Taip pat valanda sutrumpintas keltų plaukimas šioje linijoje.

Trauka: kelionės jūrų keltais turi žavesio. / Vidmanto Matučio nuotr.

Dabar liniją tarp Klaipėdos ir Karlshamno aptarnauja net keturi jūrų keltai – „Victoria Seaways“, „Optima Seaways“, „Finlandia Seaways“ ir „Ark Futura“.

Šio maršruto direktorius Peras-Henrikas Perssonas teigė, kad tai padės įmonei kuo geriau išgyventi per COVID-19 krizę. Akcentuota ir tai, kad laivuose itin sugriežtintos priemonės, kurios padeda užkirsti kelią viruso plitimui.

Prioritetas Švedijai ir Estijoje

Nuo spalio 4 d. pokyčiai ir DFDS linijose tarp Švedijos, Estijos ir Suomijos. Uždaryta linija iš Estijos Paldiskio į Suomijos Hanko uostą. Jos uždarymą lėmė pernelyg maži srautai.

Tarp Estijos ir Suomijos ir taip yra daug jūrų keltų linijų. Pripažįstama, kad DFDS šioje kryptyje yra sunku konkuruoti su Talino – Helsinkio linija. Iš Estijos Mugos uosto taip pat kursuoja keltas į Suomijos Viosary uostą.

Nuostolis: nutrauktas „Baltic Queen“ reisas iš Rygos į Helsinkį. / Redakcijos archyvo nuotr.

Paldiskii - Hanko liniją aptarnavęs laivas „Patria Seaways“ pradėjo kursuoti tarp Švedijos Kapelskaro ir Estijos Paldiskio. Per savaitę čia reisų skaičius gerokai išaugs.

DFDS tikisi šioje linijoje pastebimai padidinti tiek krovinių, tiek keleivių srautus.

Kapelskaro ir Paldiskio linijoje iki tol plaukiojo vienintelis keltas „Sirena Seaways“.

„Į maršrutą tarp Kapelskaro ir Paldiskio paleidusi keltą „Patria Seaways“, DFDS įgyvendino seniai puoselėtą klientų norą“, – teigė DFDS Baltijos maršrutų vadovas Andersas Refsgaardas.

Ryga nori kelto į Stokholmą

Kol kas nė viena Estijos ar Suomijos laivybos kompanija nepraneša apie planuojamus kokius nors pokyčius linijose tarp Estijos ir Suomijos, nors jose šiemet dėl COVID-19 keleivių skaičius yra labai sumažėjęs.

Linijoje: Iš Klaipėdos į Karlshamną papildomai plaukios keltas „Optima Seaways“. / Vidmanto Matučio nuotr.

Tik Estijos kompanija „Tallink“ paskelbė, kad iki kitų metų pavasario stabdoma Rygos ir Helsinkio keltų linijos veikla. Šioje linijoje plaukiojo jūrų keltas „Baltic Queen“.

Ryga – Baltijos jūros regione dėl COVID-19 bene labiausiai nukentėjęs uostas. Pavasarį dėl šio viruso buvo nutrauktas „Tallink“ kelto reisas iš Rygos į Stokholmą. Dabar keltas iš Rygos į Stokholmą plaukioja epizodiškai kartą per savaitę.

„Tallink“ grupės netenkina pernelyg didelės jūrų keltų rinkliavų išlaidos Rygos uoste. Per 2019 m., kai dar nebuvo jokio viruso, „Tallink“ išlaidos Rygos uoste siekė per 4 mln. eurų. „Tallink“ grupė nebuvo patenkinta ir prastoka Rygos jūrų keltų terminalo infrastruktūra.

Stabdys: nuo sovietmečio išlikęs Rygos uosto jūrų keltų terminalas nebetenkina „Tallink“ laivybos kompanijos. / Vidmanto Matučio nuotr.

Skelbiama, kad šį mėnesį tarp Estijos „Tallink“ grupės ir Rygos uosto turėtų vykti derybos. Latvija yra ypač suinteresuota, kad iš Rygos bent į Stokholmą būtų normali laivybos linija.

Latvijos ekonomikos ministras Janis Vitenberg teigė, kad Rygos laisvojo uosto administracija turės rasti būdų, kaip jūrų keltams mažinti rinkliavas, kad „Tallink“ laivybos kompanija kaip įmanoma greičiau atnaujintų normalų keltų susisiekimą tarp Rygos ir Stokholmo.