Nors uostamiestyje šiuo metu darbo ieško beveik 22 tūkst. bedarbių, verslininkai skundžiasi, jog rasti tinkamą specialistą beveik neįmanoma. Kai kurie darbuotojų ieško jau kelis mėnesius.

Nedarbas – išpūstas burbulas?

Tokioje kuriozinėje situacijoje šiuo metu yra atsidūrusi ne viena uostamiesčio bendrovė, kuri iš didelio bedarbių būrio niekaip negali išsirinkti sau tinkamų specialistų.

Anot vienos uosto kompanijos vadovo Tomo Jakučio, transporto paslaugų pardavimo vadybininko ieško jau nuo vasario pabaigos, tačiau rasti tinkamo dar nepavyko.

"Nors visi skalambija, jog daug žmonių niekaip negali įsidarbinti, man atrodo, jog tai labiau išpūstas burbulas nei realybė. Patys niekaip nerandame darbuotojo. Net sutiktume priimti visiškai nieko šioje srityje neišmanantį žmogų ir jį apmokyti, tačiau bėda ta, kad nėra iš ko rinktis", – savo įspūdžius ieškant darbuotojų prisiminė T.Jakutis.

Jis pabrėžė, jog potencialiam darbuotojui itin dideli reikalavimai nekeliami, tačiau norima, kad jis mokėtų bent vieną užsienio kalbą, turėtų aukštąjį išsilavinimą ir būtų komunikabilus.

Kandidatai – beviltiški

T.Jakutis įsitikinęs, jog rasti darbuotoją yra sunku dėl to, jog vieni specialistai turi darbus ir nenori nieko keisti, o kiti, praradę viltį įsidarbinti, emigravo.

Jo teigimu, vos tik spaudoje ar internetinėse įdarbinimo agentūrose pasirodo informacija apie skelbiamą darbuotojų paiešką, nuolat sulaukiama kone pusšimčio gyvenimo aprašymų (CV).

"CV dažniausiai atsiunčia žmonės, anksčiau dirbę pardavėjais, statybininkais, valytojais. Jie net nelabai supranta, kokių darbuotojų mes ieškome. Man atrodo, kad daugelis gyvenimo aprašymus siunčia bet kur, nes tikisi, jog pavyks įsidarbinti bet kur", – tvirtino T.Jakutis.

Pašnekovo žiniomis, ieškant darbuotojų, vargsta ir kitos bendrovės – verslininkai neranda ne tik vadybininkų, bet ir kitų sričių darbuotojų.

Gerų specialistų trūksta

Kone didžiausios uostamiestyje specialistų atrankas atliekančios bendrovės "Manager LT" vadovas Aras Mileška patvirtino, jog tai, kad dabar sunku rasti gerą specialistą, iš verslininkų išgirsta vis dažniau.

Be to, pastaruoju metu darbo rinkoje jaučiamas pagyvėjimas – verslo bendrovės vis aktyviau ieško naujų darbuotojų. Tačiau nepaisant to, jog be darbo yra nemažai žmonių, šiuo metu rasti tinkamą darbuotoją yra dar sudėtingiau.

"Nors atrankose dalyvauja daugiau žmonių, tačiau tai nereiškia, jog lengviau išsirinkti. Kandidatų padaugėjo, o gerų specialistų – ne. Tad šiandien surasti darbuotoją tikrai nėra lengviau nei tuomet, kai, augant ekonomikai, jų labai trūko", – komentavo A.Mileška.

Darbo rinkos eksperto tvirtinimu, vertingus specialistus įmonės bando išlaikyti, jų neatleidinėja.

"Jei darbo netenka geras specialistas, tai dažniausia priežastis būna ta, jog įmonė, kurioje jis dirbo, bankrutavo arba atsisakė kokios nors veiklos, todėl atleido dalį darbuotojų. Tačiau jie ilgai be darbo nebūna, geri specialistai itin vertinami ir dabar", – paaiškino "Manager LT" vadovas.

Reikalavimai – nerealūs

A.Mileška patikino, jog darbdaviai dažnai neranda darbuotojų ir dėl to, jog patys yra nelankstūs. Pasak jo, dažnai jie ieškomiems darbuotojams kelia per didelius reikalavimus.

Pavyzdžiui, darbdavys kreipia daug didesnį dėmesį į žmogaus išsilavinimą, o ne į jo asmenines savybes, kurios yra kur kas svarbesnės.

Jeigu darbdavys nori, kad darbuotojas turėtų inžinerinį ar vaidybinį išsilavinimą, tai dažniausiai tokio kandidato ir ieško. Tuomet iškart sumažėja atrankoje galinčių dalyvauti žmonių.

"Tačiau praktika byloja ką kita. Pavyzdžiui, baigę istorijos ar pedagogikos studijas žmonės dažnai būna geresni darbuotojai nei tie, kurie dirba pagal įgytą specialybę. Pagal specialybę dirba vienas kitas", – pabrėžė A.Mileška.

Jis teigė, jog nė viena šalyje veikianti aukštoji mokykla neparuošia studentų taip, jog jie iškart galėtų dirbti. Bet kurioje įmonėje naujam darbuotojui reikės ko nors išmokti, prisitaikyti. Dėl to, pasak A.Mileškos, gerokai svarbesnės kandidatų asmeninės savybės – imlumas, gebėjimas greitai mokytis, lankstumas, komunikabilumas.

"Dažnai į atrankas ateina puikius asmeninius duomenis turintys specialistai, tačiau jų negalime įdarbinti, nes jie neturi reikiamo išsilavinimo. Tai, mano manymu, neteisinga", – įsitikinęs pašnekovas.

Dėl kalbų perlenkia lazdą

Dažnai rasti darbuotojų yra sunku ir dėl to, jog darbdaviai reikalauja, kad potencialūs darbuotojai dar ir mokėtų keletą kalbų.

"Atrodo, rasti biuro administratorę turėtų būti nesudėtinga. Tačiau kai darbdavys pareikalauja, kad ji mokėtų ne tik tobulai tvarkyti visus popierius, bet ir puikiai šnekėtų bei rašytų anglų ir rusų kalba, tuomet tokia paieška tampa kebli", – kalbėjo A.Mileška.

Anot jo, kur kas svarbiau rasti žmogų, kuris verslo įmonei neštų naudą, skatintų pardavimą, o ne puikiai mokėtų visas kalbas.

"Žinoma, kandidatas turi mokėti užsienio kalbų, tačiau galbūt užtektų vienos. Jei vienas darbuotojas geriau išmanys rusų kalbą, kitas – vokiečių, trečias – anglų, tuomet jie vienas kitam pagelbės, ir darbas taps našesnis. Kas iš tų kalbų, jei verslas stovės vietoje?" – svarstė A.Mileška.

Specialistų algos nemažėjo

Kai kurios įmonės darbuotojų neranda ir dėl sumažintų atlyginimų – rasti gerą, aukštą kvalifikaciją turintį specialistą už menką atlygį neįmanoma. Jo duomenimis, ekonominė krizė gerų specialistų atlyginimus palietė mažiausiai – šie beveik nemažėjo.

Be to, jo teigimu, dabar dažniausiai darbo ieško dirbantys specialistai. Jie tiesiog nori susirasti geresnį arba pakilti karjeros laiptais, tad eiti dirbti į kitą įmonę, kuri siūlo mažesnį atlyginimą, nenori.

Įdarbins vasara

Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio teigimu, situacija uostamiesčio darbo rinkoje šiuo metu išties pagerėjo. Tačiau geras tai ženklas, ar ne, anot jo, spręsti dar anksti.

Direktoriaus pavaduotojo duomenimis, šiuo metu nedarbo lygis Klaipėdos regione siekia 13,8 proc. Tai yra šiek tiek mažiau nei prieš kelias savaites, kai nedarbas siekė 14,1 proc.

Visoje šalyje darbo neturi per 325 tūkst. žmonių, o nedarbo lygis siekia 15,1 proc.

"Uostamiestyje nedarbo mažėjimą galbūt paskatino artėjantis vasaros sezonas – nemažai žmonių įsidarbino ar įsidarbins kurortuose. Šiuo metu ir bedarbių mažiau užsiregistruoja, ir daugiau darbo vietų atsiranda. Tačiau galbūt tai laikina", – svarstė V.Andriušis.

Pasak jo, darbo biržoje yra užregistruota ir nemažai kvalifikuotų, ne vieną aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, tad ieškantiems darbuotojų verslininkams patartina jų dairytis ne tik įdarbinimo agentūrose, bet ir darbo biržoje.

"Pagal Darbo kodeksą atsiradus laisvai darbo vietai darbdavys turi ją užregistruoti darbo biržoje, tačiau ne visi tai daro. Skatinčiau laisvas darbo vietas užregistruoti", – pabrėžė specialistas.

papildyta

Įdarbinimo agentūrų atstovai pastebi, kad kasmet vis daugiau lietuvaičių netekę vilties įsidarbinti Lietuvoje, ryžtasi uždarbiauti išvykti svetur. Šiuo metu ši tendencija dar labiau išryškėjo -  šiemet norinčiųjų uždarbiauti užsienyje skaičius išaugo tris kartus.

Nors dėl sunkmečio darbuotojų atlyginimai užsienio šalyse taipogi sumenko apie 15-20 proc., tačiau čia jie vistiek uždirba kelissyk daugiau nei Lietuvoje. Dažniausiai lietuvaičiai emigruoja į Didžiąją Britaniją, Airiją, Olandiją, Norvegiją.

Vis tik pastebima, jog įsidarbinti pagal specialybę pavyksta gana retai. Dažniausiai emigrantai svetur dirba ūkiuose, paslaugų, aptarnavimo sferose.

Minimalus darbo užmokestis valstybėse, kuriose dirba daugiausiai lietuvių:

Didžioji Britanija 700-800 svarų sterlingų, t.y. 2,8-3,2 tūkst. litų per mėnesį
Airija ~ 800 eurų, t.y. 2,7 tūkst. litų per mėnesį
Graikija ~ 700 eurų, t.y. 2,4 tūkst. litų per mėnesį
Olandija ~ 800 eurų, 2,7 tūkst. litų per mėnesį
JAV 7-9 doleriai, t.y. 17-22 litai per valandą