Mūšis dėl vietos
Lopšelis-darželis „Vėtrungėlė“ šiuo metu turi pusantro karto daugiau darželinukų nei įprastai.
Šio darželio teritorijoje stovi moduliniai nameliai. Juose glaudžiasi kitų ugdymo įstaigų, kuriose vyksta renovacija, vaikai.
„Vaikų yra pusantro karto daugiau, nei realiai būna. Gali būti, kad moduliniai nameliai čia stovės metus ar dvejus, kol vyks remontas kituose darželiuose. Vaikus atvežančių tėvų taip pat yra pusantro karto daugiau, o kur jiems statyti automobilius?“ – retoriškai klausė darželio direktorė Laura Šeske.
Konfliktas dėl vietos darželinukų tėvų mašinoms kilo su kaimynystėje esančių namų gyventojais.
Tėvai į darželį patekdavo iš Rumpiškės gatvės įsukę į daugiabučių kiemą.
Ten palikę mašinas, žmonės nuvesdavo vaikus į ugdymo įstaigą.
Tačiau prie įvažos į kiemą buvo pastatytas draudžiamasis kelio ženklas. Vietiniai gyventojai fiksuodavo tėvų mašinas, jei tik jos sustodavo jų kieme, ir skųsdavo pažeidėjus policijai.
Ženklą jau nukėlė
Paaiškėjo, kad savivaldybėje buvo suderintas vieno kelio ženklo („Nurodyto transporto eismas draudžiamas“) pastatymas, o įrengtas buvo kitoks – „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“.
Galų gale buvo nuspręsta, kad kelio ženklą reikia perkelti į darželio teritoriją ir pastatyti prie įvažos į darželio kiemą.
„Patys tėvai sutiko su tuo, kad negerai leisti į darželio kiemą važiuoti automobiliams. Nesaugu dėl vaikų. Siaurame kieme dar ir automobiliai apsisukinėtų, o tai nėra gerai. Tėvų automobiliams yra skirtos vietos Rumpiškės gatvėje“, – patikino L. Šeske.
Tačiau šias vietas dažniausiai užima patys Rumpiškės gatvės gyventojai, todėl tėvams iš tiesų nėra kur palikti savų automobilių.
Žmonėms siūloma mašinas palikti prekybos centro ar bažnyčios aikštelėje. Po to jie ratais turėtų maltis po kvartalą, kad atvestų savo vaikus į darželį. Kiekvieną kartą tėvai turėtų susimokėti ir rinkliavą už automobilių stovėjimą.
Tai ir erzina tėvus, nes jie taip pat jaučia įtampą, lyg būtų kokie nors nelegalai.
Ginčas: baudas už kelio ženklo nepaisymą vis gaudavę darželinukų tėvai pasiekė pergalę – išsiaiškinus, kad ženklas yra neteisėtas, nuobaudos buvo anuliuotos. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klausimai dėl ribų
Klaipėdos savivaldybė sulaukė dar vieno skundo dėl situacijos šiame darželyje. Vienas iš tėvų valdininkų užklausė, ar gali būti tiesa, kad greta esančio gyvenamojo namo naudai yra atriektas valstybinės žemės rėžis?
Vogti yra negražu.
Paaiškėjo, kad nuogąstavimai išties turi pagrindo.
Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė prisiminė, kad apie 1998-uosius gretimo namo gyventojai iš tiesų buvo kreipęsi dėl sklypo ribų.
„Savivaldybė nenuomoja ir neparduoda valstybinės žemės. Tuo metu šias funkcijas vykdė Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Veikiausiai kaimynai kreipėsi dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės. Gal pastatas koks nors stovėjo, sandėliukai kokie nors?“ – svarstė R. Gružienė.
Reikalas pavyko – Rumpiškės gatvės 10-ojo namo gyventojams buvo suformuotas kur kas didesnis sklypas.
„Darželis savo sklypo ribas įregistravo apie 2014-uosius. Datas reikėtų tikslinti, nes kalbu iš atminties. Gal kažkada darželis turėjo aikštelę. Negaliu pasakyti, bet anuomet sklypo ribas nustatė savivaldybė, o žemę privatininkams pardavė Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios funkcijas vėliau perėmė Nacionalinė žemės tarnyba“, – kalbėjo R. Gružienė.
Raimonda Gružienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Rumpiškės gatvės 10 namui buvo suformuotas netipiškos formos sklypas, jo dalis įsirėžia į darželio pusę.
Tačiau R. Gružienė akcentavo, jog dviejų greta esančių namų gyventojai turėtų suprasti, kad įvažai į darželį yra nustatytas servitutas, o tai reiškia, kad važiuoti keliu niekas negali drausti.
Turėtų valdyti didesnį sklypą
Sklypų ribas bet kuris gyventojas gali pasitikslinti Registrų centro sukurtame portale regia.lt.
Darželio vadovė L. Šeske, žiūrėdama į pažymėtas darželio sklypo ribas, buvo šokiruota.
„Mūsų sklypas yra kur kas didesnis, nei kaimynai atsitvėrė. Šiuo metu esanti tvora eina išilgai įvažos, o pats sklypas tęsiasi iki kito pastato, kuris dabar atsidūrė kaimyniniame sklype. Kas ir kodėl taip atitvėrė, neaišku. Aš čia dirbu tik nuo praėjusių metų rugsėjo. Nežinau, kas vyko anuomet“, – stebėjosi L. Šeske.
Problemą atskleidė tvora
R. Gružienė patikrino savivaldybės valdomą informaciją ir pastebėjo, kad darželis aptvertas vienodos išvaizdos tvora.
„Ar tik darželis nebuvo naujai aptvertas? Vadinasi, jei tvora jų, gali imti ir perstatyti. Jei tai būtų svetima tvora, kuria atitverta valstybinė žemė, tektų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų patikslintos ribos ir duotas nurodymas nukelti tvorą. Vogti yra negražu. Jei kažkieno norai yra didesni, nei numato teisės aktai, negražu taip daryti“, – sakė R. Gružienė.
„Vėtrungėlės“ vadovė L. Šeske paklausė senesnių darželio darbuotojų, kaip vyko tvoros statyba.
„Darbuotojai kelia versiją, kad anuomet tvora buvo pastatyta senosios tvoros vietoje. Tikėtina, kad ją statė tiesiog netikslindami, vietoje senosios“, – tikino L. Šuske.
Atsitvėrė: darželio „Vėtrungėlė“ žemės sklypas sumažėjo, kai gretimo namo gyventojai panoro įsigyti valstybinės žemės rėžį. Tačiau suformavus sklypą, tvoromis buvo atitverta ir dalis darželio žemės. Dabar šią mįslingą istoriją priversta narplioti „Vėtrungėlės“ direktorė L. Šeske. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Didės erdvė
Darželio direktorė, netikėtai aptikusi, kad jos įstaiga turi kur kas daugiau žemės, ėmė svarstyti, ką galima būtų padaryti.
„Bet tai čia kiek žemės dar? Juk čia būtų galima įrengti kelias automobilių stovėjimo vietas. Na, gerai, jei ne tėvelių mašinoms sustoti, tai patiems darbuotojams. O gal ir aikštelę būtų įmanoma suplanuoti. Reikia pirma išmatuoti“, – kalbėjo L. Šeske.
Kadangi darželio kiemas yra labai siauras, jame sunkiai apsisuka automobiliai.
Ar užtektų vietos pagal reikalavimus įrengti vietas tėvų automobilių sustojimui, turės pasakyti transporto specialistai.
„Darželis turės bent jau galimybę pasvarstyti. O gal įmanoma laikinas vietas padaryti“, – sakė R. Gružienė.
Įstaigos vadovė tikino, kad erdvės darželio sklype jau netrukus bus daugiau.
„Esame užsakę beverčių krūmų išpjovimo paslaugą. Visa tai išpjovus, jau daugiau vietos būtų. Kaip tik pats laikas bus svarstyti, ką mums galima būtų čia įrengti“, – tvirtino L. Šeske.
Naujausi komentarai