Klaipėdietės pensininkės noras senatvėje turėti garantiją, kad bus nukaršinta savo namuose, o ne valdiškoje įstaigoje, išsunkė paskutines jėgas. Nors moteris turi teisę savivaldybės bute gyventi iki 2132 metų, valstybe ji nepasitiki ir savaip kovoja už ateitį.

Palaidojo dukrą

"Pasikeis tvarka, atsiras naujų įstatymų, kas gali žinoti, ar bus man galimybė nusenti šiame bute?" – nuogąstavo moteris.

Pensininkė Stanislava Urniežienė valdžios namų ir teismų slenksčius mina nuo 2007 metų.

"Sovietmečiu gyvenome Malūnininkų gatvėje esančiame bute. Po nepriklausomybės atkūrimo, atsirado šio namo savininkas, kuriam valstybė turėjo atkurti nuosavybę. Mano ir kitų gyventojų likimai pakibo ant plauko", – pasakojo moteris.

Vieniems žmonėms siūlyta už būsto vertę įgyti žemės ar, pridėjus savų pinigų, pirkti kitus butus.

"Aš tokių pinigų neturėjau. Viena po kitos užklupo nelaimės. Slaugiau sunkiai sergančią dukrą, kurią vėliau teko palaidoti. Atrodė, kad neturiu kitos išeities, tik rinktis savivaldybės siūlomą nuomojamą butą", – pasakojo S.Urniežienė.

Nuoma brango du kartus

Moteriai savivaldybė 2006 metais apskaičiavo 80,2 lito mėnesio nuomos mokestį.

"Butas buvo įvertintas 122 tūkst. litų. Nuoma nuskaitoma iš šios sumos. Tačiau sutarties pasirašymo metu buvo apskaičiuota, kad aš šiame bute galėsiu gyventi 126 metus ir 9 mėnesius. O po poros metų ėmė ir pasikeitė nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka. Dar po kelerių metų vėl mokestis buvo pakeltas", – piktinosi pensininkė.

Taip moteris paskaičiavo, kad jai galimybė disponuoti butu sutrumpėjo kone 10 metų.

"Nuoma buvo pakelta net iki 132,6 lito", – kalbėjo klaipėdietė.

S.Urniežienė ne kartą kreipėsi į savivaldybę ir mėgino pakeisti sutartį bei įrodyti, kad sutarties pasirašymo metu jos valia nebuvo tiksliai išreikšta.

"Tačiau atšaukti sutarties esą aš negaliu. Tad mėginau skųsti įsakymus, kuriais man buvo pakelta nuoma", – pasakojo klaipėdietė.

Laimėjo teismą

Gegužę moterį pasiekė džiaugsminga žinia – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi panaikino du savivaldybės administracijos vadovo įsakymus, kuriais buvo pakeltas nuomos mokestis.

"Aš suprantu, šimtą metų juk negyvensi. Tačiau ne čia esmė. Jei turėčiau nuosavybę, senatvėje galėčiau susirasti žmogų, kuris imtųsi nukaršinti mane", – kalbėjo moteris.

Teisės skyriaus specialistė Julija Paulikienė tikino, kad moteris be reikalo džiūgauja laimėjusi teismą.

"Iš esmės vis tiek niekas nepasikeis. Trumpai tariant, teismas šioje nutartyje pripažino tik tai, kad administracijos direktorius įsakymu viršijo įgaliojimus nurodydamas, iki kurių metų pareiškėja galės gyventi nuomojamame bute. Taip, įsakymai teismo nutartimi panaikinti, tačiau moters padėtis nuo to nesikeis", – paaiškino J.Paulikienė.

Nuomą galės paveldėti

Teisininkės tikinimu, klaipėdietė yra informuota, kad valstybės garantija dėl turėto nekilnojamojo turto yra įvykdyta.

"Atšaukti jos pačios pasirinkto valstybės garantijos įvykdymo būdo nėra galimybės. To įstatymas nenumato", – kalbėjo J.Paulikienė.

Tačiau teisininkė patikino, kad pensininkė veltui abejojo, ar, turėdama tik valstybės garantiją iki 2132 metų gyventi savo bute, galės mainais į būstą ieškoti žmogaus, kuris sutiks ją nukaršinti.

"Teisė gyventi šiame bute yra nustatyta iki konkrečios datos. Net ir mirus šiai moteriai, ją prižiūrintis žmogus ar giminaitis, įrodęs, kad kartu su pensininke gyveno, vedė bendrą ūkį, galės gyventi šiame bute. Tik nuomos sutartį reikės persirašyti šiam žmogui savo vardu", – tikino J.Paulikienė.

Teisininkė paaiškino, kad likusi nepadengta nuomai skirta pinigų suma niekur nepradings ir ji galės būti panaudota.