Net menkas svetimos mašinos apibraižymas gali lemti vairuotojo pažymėjimo praradimą trejiems metams ir didelę baudą. Tokios griežtos sankcijos ne vieną privertė suktis iš padėties gudraujant ir ieškant kaltųjų tarp uniformuotųjų.

Mašina buvo sugedusi?

"Savo kailiu įsitikinau patarlės apie tai, kad negali išsižadėti ubago lazdos ir kalėjimo, teisingumu", – guodėsi uostamiestyje daug metų gyvenantis ukrainietis Bogdan Lobiv.

Vyras pripažintas kaltu dėl avarijos ir pasitraukimo iš įvykio vietos. Jam skirta 868 eurų bauda, jis trejus metus negalės vairuoti automobilio.

66 metų žmogus jaučiasi esąs nekaltas, todėl visų instancijų teismuose įrodinėjo savo tiesą. Tačiau teismo sprendimai buvo nepalankūs.

"Esu įsitikinęs, kad kalčiausi policininkai. Aišku, ir mano advokatė. Jau supratau, kad turėsiu susitaikyti su tokia situacija, kokia ji yra, bet noriu, kad žmonės žinotų, kaip galima tapti be kaltės kaltu", – prisiminęs 2014 metų pradžios įvykius, pasipiktinimą liejo vyras.

Tą vasarį Varpų gatvės 17 namo kieme jis laikė savo automobilį "Opel Astra". Vyras tikino, kad mašina jau mėnesį buvo sugedusi, todėl ja važinėti jis negalėjo.

Grįžęs iš kelionės į tėviškę po dienos ukrainietis apsirgo, pakilo temperatūra, todėl jis maršrutiniu mikroautobusu nuvažiavo į polikliniką.

Vasario 22 dieną paskambino policininkai, atsiliepė jo žmona. Pareigūnai nepasakė, kodėl skambino, ir patikino, kad susisieks po kelių dienų.

"Nieko tam BMW neatsitiko. Ten viskas pakišta. Esą aš važiavau atbulas, atsirėmiau į tą mašiną ir pabėgau iš įvykio vietos. Tuo metu, kai mano mašina stovėjo toje pačioje vietoje, kur ir buvusi", – tikino B.Lobiv.

Išdavė dažų pėdsakai

Vyras pasakojo, kad po keturių dienų, kai atslūgo temperatūra, jis pats viską nufotografavo ir nuvažiavo į policiją aiškintis, mat ir ant jo automobilio buvo kontakto su kita mašina pėdsakų.

Kažkas esą vyriškiui papasakojo, jog buvo atvažiavę policininkai ir apžiūrinėjo jo automobilį.

Tik tada B.Lobiv suprato, kad yra kaltinamas atsirėmęs į svetimą automobilį ir jį apgadinęs.

Esą kaimynas rado apgadintą savo BMW, bet turėjo skubėti, o grįžęs rado ant B.Lobiv opelio mėlynų dažų pėdsakų ir pranešė policijai.

Beje, apgadintos mašinos savininkas privažiavo prie ukrainiečiui priklausančio opelio ir įsitikino, kad abiejų mašinų nubrozdinimų vietos sutampa.

"Sakiau, kad mašina yra sugedusi, bet policininkai nepanoro tuo įsitikinti. Ir po metų, kai vyko teismas, aš sakiau tą patį, – automobilis vis dar buvo neveikiantis, bet tai niekam nebuvo įdomu. Buvo sugedęs dujų įrangos vožtuvas, todėl jos negalėjau net įjungti, – piktinosi B.Lobiv. – Policininkai atvažiavo po dešimties dienų, žmona juos išvijo, nes jie neprisistatė. Buvo uniformuoti, bet uniformą gali bet kas apsivilkti. Jie liepė apsirengti, pasiimti dokumentus ir išeiti į kiemą".

Ukrainietis tvirtino, kad lietuvių kalbą supranta tik, kai kalbama apie buitinius dalykus, bet pareigūnai nepanoro su juo kalbėti rusiškai.

"Jie mane privertė pasirašyti kažkokius dokumentus. Pagąsdino, kad atims teises iki bus išaiškintos visos aplinkybės, todėl aš ir pasirašiau. Man nieko nepaaiškino, be akinių nieko neįžiūrėjau. Pasirodo, pasirašiau, kad pažeidžiau eismo taisykles ir taip pripažinau savo kaltę", – dėstė vyras.

Skundėsi, kur tik galėjo

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, o vėliau ir Klaipėdos apygardos teismas pripažino B.Lobiv kaltu apgadinus svetimą automobilį ir pasišalinus iš įvykio vietos. Būtent už tai jam skirtos griežtos nuobaudos.

Byla pasiekė ir Aukščiausiąjį Teismą, bet ir ten klaipėdietis nieko nepešė.

Tada pernai gegužės mėnesį B.Lobiv apskundė įvykio vietoje pažeidimą fiksavusius pareigūnus. Esą jie netinkamai atliko savo pareigas, elgėsi šiurkščiai.

Skundą vyras pasiuntė Lietuvos policijos generaliniam komisarui.

Uostamiesčio policijos Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai atliko tarnybinį patikrinimą ir po mėnesio atsakė, kad kelių policininkai elgėsi tinkamai ir tarnybinės etikos nepažeidė.

Tada B.Lobiv apskundė kelių policininkus suklastojus jo parašus.

Šių metų vasario 11 dieną prokurorė Irina Valadkienė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tačiau B.Lobiv tvirtina, kad byla dėl dokumentų klastojimo ir jo parašo padirbimo jau iškeliavo į teismą.

Apie gedimą neužsiminė

Kelių policijos viršininkas Ramūnas Šideikis ir jo pavaduotojas Mindaugas Džermeika patikino, jog teisingumą vykdo teismas, o priimdamas sprendimą jis vadovaujasi įrodymų visuma.

"Ne visada pavyksta įrodyti kaltę, ir tai yra objektyvu. Šiuo atveju, matyt, abejonių nebuvo. Juk atlikta dažų pėdsakų, paimtų nuo abiejų automobilių, ekspertizė. Jei visų lygių teismai pripažino žmogų kaltu, vadinasi, esminių pareigūnų klaidų nebuvo. Būna, kai teismai pareikalauja papildomai tirti įvykio aplinkybes. Šiuo atveju to nebuvo", – teigė M.Džermeika.

Administracinių teisės pažeidimų protokolą surašęs pareigūnas Mindaugas Butkus tikino iš B.Lobiv lūpų negirdėjęs apie tai, kad jo automobilis buvo sugedęs.

"Dabar iš jūsų pirmą kartą girdžiu. Nors dėl šio įvykio buvau tampomas į teismus gal keturis kartus. Apmaudu, kad esame kaltinami už tai, kad dirbame savo darbą", – kalbėjo policininkas.

Kelių policijos vadovas nesupranta, koks tikslas būtų buvęs pareigūnui klastoti parašus, ekspertui duoti neteisingą išvadą ir visiems, kas tyrė pažeidimą, susimokyti būtent prieš šį žmogų.

Bijo griežtų bausmių

Nuo šių metų spalio 1 dienos Administracinių teisės pažeidimų kodekse atsiras pataisa, kuri numatys skirtingas bausmes, priklausomai nuo padarytos žalos dydžio.

Jei žala bus nedidelė, už pasišalinimą iš avarijos vietos bus numatoma tik piniginė bauda, vairuotojo pažymėjimas nebebus atimamas.

Kol įstatymas nepakeistas, būtent tokia bausmė vairuotojus labiausiai verčia meluoti.

"Patikėkite, tai yra labai tipiška situacija. Paradoksaliausia, kad labiausiai meluojama ir išsisukinėjama, kai kiemuose ar ankštose gatvėse įvyksta menki transporto priemonių apsibraižymai. Taip elgiasi net kasko draudimus turintys vairuotojai. Sunku suprasti, koks instinktas įsijungia jų galvose. Jie iš akies nusprendžia, kad nieko baisaus neatsitiko, apgadinimai niekiniai, sėda ir išvažiuoja. Melas prasideda, kai žmonės sužino, kokia sankcija gresia. Prasideda visokie išvedžiojimai, neįtikimiausios versijos, papildomų įrodymų rinkimas bei įdomiai liudijantys liudytojai, – dalijosi patirtimi R.Šideikis. – Eismo įvykį įmanoma nuslėpti, nebent naktį gūdžiame miške. Visur kitur tai faktiškai nerealu".

Dažniausiai iš įvykio vietos žmonės pasišalina ir apie avariją nepraneša, kai vairuotojai neturi draudimo ar vairuotojo pažymėjimo, važinėja be techninės apžiūros dokumento, o labiausiai linkę nutylėti apie įvykį neblaivūs vairuotojai.

Pareigūnams svarbiausia įrodyti, kad vairuotojas tyčia nuvažiavo iš įvykio vietos.

Jeigu žmogus nuoširdžiai tvirtina, kad nepastebėjo kontakto su kita mašina, įvykis gali būti traktuojamas kaip paprasta avarija, tad ir bausmė būna kur kas kuklesnė.

Daugybė būdų išsisukti

Apibraižę svetimą mašiną asmenys gana dažnai ieško kitų, dažniausiai asocialių žmonių, kurie prisiima svetimą kaltę.

Kartais tokiu būdu kaltininkams pavyksta išsisukti, bet policininkai turi savų būdų nustatyti tikrąją tiesą.

Dažnai tie, kas žino, kokia nuobauda gresia pasišalinus iš įvykio vietos, bando įrodinėti nepastebėję kontakto su kita transporto priemone.

Tačiau dabar daugybėje miesto vietų yra vaizdo kameros, jas yra įsirengusios parduotuvės, įstaigos, vaizdą fiksuoja nemažai miesto kamerų, o ir mašinose įrengti vaizdo registratoriai palengvina eismo įvykių išaiškinimą.

Būtent įrašai dažnai padeda išsiaiškinti tikrąją tiesą.

Pareigūnai pataria būti itin atsargiems pildant eismo įvykio deklaraciją.

"Neseniai atbulas važiuodamas vyras apibraižė moters mašiną. Jis pats užpildė deklaraciją ir bakstelėjo pirštu, kur moteriai pasirašyti. Tik tada, kai nukentėjusioji sulaukė reikalavimo sumokėti už vyrui padarytą žalą, paaiškėjo gudrybė. Juk deklaraciją pasirašyti privalu kaltininkui. Streso ištikta moteris į tai neatkreipė dėmesio ir taip užsitraukė sau svetimą kaltę. Tik vaizdo kamerų įrašas padėjo demaskuoti melagį", – pasakojo M.Džermeika.

Dar dažniau atsitikus eismo įvykiui abu jo dalyviai neturi deklaracijos blanko. Tada kaltininkas pripažįsta nusižengęs taisyklėms, padiktuoja savo telefono numerį ir pasiūlo susitikti vėliau.

Netrukus paaiškėja, kad jo telefonas išjungtas arba neegzistuoja.

Dažniausiai nukentėjusioji pusė dėl streso ir skubėjimo neužsirašo kaltininko automobilio valstybinio numerio ir mašinos markės.

Būta nemažai atvejų, kai kaltieji vietoje savo pasako artimo giminaičio ar pažįstamo asmens duomenis.

Būna ir tokių vairuotojų, kurie iškart po eismo įvykio stengiasi panaikinti pėdsakus, nuspardo nuo kelio sudužusius stiklus, trina stabdymo pėdsakus.

Tada padeda įvykio vietos fotografavimas.

Pataria nenutylėti

Kai netyčia kliudoma svetima transporto priemonė, pareigūnai pataria pirmiausiai ieškoti savininko, o jei tai nepavyksta, paskambinti į policiją ir apie viską pranešti telefonu.

"Skambutis į policiją vertinamas kaip pranešimas apie įvykį, todėl vairuotojas jau gali patraukti automobilį iš avarijos vietos. Mes tarnaujame žmonėms ir situaciją vertiname žmoniškai. Jei abu asmenys yra blaivūs, turi tvarkingus dokumentus, o žala yra mažareikšmė ir pretenzijų eismo dalyviai vienas kitam nereiškia, pareigūnas gali net baudos neskirti", – tikino R.Šideikis.

Dabar, kai eismo įvykius fiksuoti suteikta teisė ir policijos patruliams, nebereikia gaišti kelias valandas.

Pasak R.Šideikio, ilgiausiai gali tekti palaukti iki valandos.