Dėl nusavintų pensijų – senjorų šauksmas tyruose

Uostamiesčio senjorai išplatino peticiją, kuria siekiama pirmiausia atkurti nusavintas pensijas, o tik po to grąžinti atlyginimus tarnautojams ir pareigūnams.

Senjorų peticijoje visų pensininkų vardu kreipiamasi į padorius, nepraradusius sąžinės Lietuvos turtingiausius tarnautojus, prašoma neprarasti blaivaus proto ir neleisti Vyriausybei žengti klaidingo žingsnio.

"Atsisakykite tų atlyginimų padidinimų, pagalvokite apie savo močiutes ir senelius, iš kurių mūsų šalyje atimamas paprastas žmogiškas orumas, nes jie negali normaliai išgyventi iš tokių menkų pensijų", – rašoma senjorų peticijoje.

"Aš šį klausimą judinu labai seniai, pradedant Prezidente ir baigiant žmogaus teisių institucijomis. Tapo aišku, kad pensininkams skiriamas dėmesys yra lygus nuliui. Esu gavusi oficialius atsakymus, bet jie visi nieko nereiškiantys", – apgailestavo peticijos iniciatorė, Klaipėdos jungtinės pagyvenusių žmonių bendrijos pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė.
Senjorai, siekiantys grąžinti nusavintas pensijas, teigia, kad jokioje kitoje ES valstybėje niekas taip neskriaudė pensininkų, kaip Lietuvos Vyriausybė.
"Jei vyras su žmona abu gauna pensijas, dar kažkaip įmanoma išsiversti. Bet vienišiai, kurie gauna mažiausią pensiją, yra ties savižudybės riba. Ir tokių žmonių yra nemažai, jie visiškai išbraukti iš gyvenimo", – įsitikinusi A.M.Gedvilienė.

Peticijoje tikimasi, jog blaivus protas nugalės. Esą būtent dėl atimto žmogiško orumo iš šalies išvyko jauni ir stiprūs žmonės.

Klausiama, ką turi daryti visą gyvenimą paaukoję savo šaliai, o jo pabaigoje negalintys net laikraščio nusipirkti žmonės, nes neužtenka pinigų duonai.

"Tikimės, kad mus išgirs, juk yra Lietuvoje padorių žmonių. Sprendimas grąžinti atlyginimus turtingiausiems yra paskutinė riba, kuri mus veda iš pusiausvyros", – nevilties esmę atskleidė A.M.Gedvilienė.

"Sodros" duomenimis, uostamiestyje yra apie 40 tūkst. pensininkų. Tai yra daugiau nei penktadalis visų klaipėdiečių.

Skurstanti Lietuva

2012 m. apie 560 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 18,6 proc. ir, palyginti su 2011 m., sumažėjo 0,6 proc.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 13,7 proc. (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,3 proc., kituose miestuose – 17,3 proc.), o kaime – 28,5 proc. gyventojų.

Skurdo rizikos riba pernai buvo 749 Lt per mėn. vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 572 Lt dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus šeimai.

Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,6 proc., iš bedarbių – 54,4 proc., iš senatvės pensininkų – 20,8 proc. asmenų.

Palyginti su 2011 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,6 proc., bedarbių asmenų – padidėjo 0,5 proc., o senatvės pensininkų – padidėjo 7,7 proc.

Šaltinis: www.stat.gov.lt