Atvyko trys savininkai

Apie nenaudojamus, griūvančius pastatus mieste pirmadienį kalbėjo miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai. Diskusijoje dalyvavo ir dalies statinių savininkai.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas priminė, kad prieš metus buvo surengtas išvažiuojamasis posėdis. Tada apžiūrėti senamiestyje esantys nenaudojami pastatai. Buvo pakviesti jų savininkai, domėtasi, kodėl statiniai neatnaujinami.

„Rugsėjį vyksiančio miesto tarybos posėdžio metu bus tvirtinamas apleistų pastatų sąrašas. Jų savininkams bus taikomi didesni mokesčiai. Dalies pastatų, kuriuos apžiūrėjome, sąraše nėra. Tačiau situacija nepasikeitė – jie toliau nenaudojami, tik atitinka reikalavimus. Norime dar kartą savininkų paklausti, kur stringa, ar galime kuo nors padėti“, – teigė S.Gentvilas.

Posėdyje dalyvavo Didžiosios Vandens gatvės 26, Skerdėjų 2 ,6 ir buvusio kino teatro „Baltija“, esančio adresu Žvejų gatvė 3, savininkai ar jų atstovai.

Žada pradėti pavasarį

Pastato, kuriame anksčiau veikė kino teatras „Baltija“, savininkės bendrovės „Fisanta“ technikos direktorius Fiodoras Radkevičius patikino, kad projektas artėja pabaigos link.

„Esame finišo tiesiojoje. Gruodžio pradžioje teiksime prašymą statybos leidimui gauti. Statybų pradžia numatoma pavasarį. Šioje vietoje atsiras svečių namai“, – pasakojo vadovas.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad kino teatras „Baltija“ sudegė prieš 20 metų. F.Radkevičius teigė, kad viskas užsitęsė dėl administracinių kliūčių – nesklandumų iškilo projektą derinant su paveldosaugininkais.

„Tik dabar rasti tam tikri sprendimai. Atsisakyta pastato dalies ties Kalvių gatve, gautas paveldosaugininkų pritarimas“, – kalbėjo vadovas.

Įstrigo dėl kompaniono

Didžiosios Vandens gatvės 26-ojo pastato savininkų įmonės „Redt“ atstovas teigė, kad šioje vietoje atsiras gyvenamosios paskirties pastatas, kuriame bus šeši butai.

„Projektas parengtas per didelius vargus. Statybos leidimas išduotas. Mūsų įmonė įsigijo ir šalia esantį Didžiosios Vandens gatvės 24-ąjį pastatą“, – pasakojo atstovas.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad prieš metus vykusio susitikimo metu žadėta Didžiosios Vandens gatvės 26-ajame sklype pradėti statybas, tačiau viskas stovi vietoje.

Savininkų atstovas teigė, kad darbai neprasidėjo, nes bankrutavo kompanionas.

„Esame kelyje. Įdirbis yra. Ieškome investicijų šaltinių. Esame suinteresuoti, kad darbai prasidėtų kuo greičiau. Jau investuota daug lėšų, įdėta pastangų“, – aiškino atstovas.

Nenori didesnių mokesčių

Didžiosios Vandens gatvės 26-ojo pastato savininkų atstovą taip pat neramino ir tai, kad praėjusio posėdžio metu komiteto nariai siūlė apleistų statinių sąrašą papildyti ir šiais trimis adresais, nes ilgai nevyksta darbai.

Atstovas žadėjo, kad iki lapkričio 1-osios bus nugriautas vienas pastatas. Jis atkreipė dėmesį, kad reaguojama į visas Statinių priežiūros poskyrio darbuotojų pastabas.

„Apsitvarkome, aprenkame šiukšles. Prašyčiau mūsų nemušti. Padarysime, ką galime. Norime Klaipėdą padaryti gražesnę. Dėl didesnių mokesčių darbai greičiau nevyks“, – dėstė atstovas.

S.Gentvilas pabrėžė, kad senamiestis yra per brangus, kad jį darkytų apleisti pastatai.

„Nepykite, jei skatinsime tvarkytis didesniais mokesčiais. Aš vis tiek rekomenduočiau įtraukti šį objektą į apleistų statinių sąrašą, kurių savininkams taikomi didesni mokesčiai. Per ilgai pastatas merdi. Priežasties nėra – derinimai neužstrigę. Tik investicijų klausimas“, – kalbėjo politikas.

Žada skųstis teismui

Įmonės „Senamiesčio vėtrungė“, kuriai priklauso Skerdėjų gatvės 2, 6 pastatai, direktorius Donatas Labanauskas informavo, kad yra pasirašyta ir jungtinės veiklos sutartis su neužstatyto Skerdėjų gatvės 8-ojo sklypo savininkais.

„Šiuo metu vyksta projektavimo darbai. Buvo pateikti priešprojektiniai pasiūlymai paveldosaugininkams, bandyta derinti, tačiau gauta pastabų. Tikimės, kad naujus priešprojektinius pasiūlymus pateiksime spalį“, – komentavo vadovas.

D.Labanauskas taip pat teigė, jog nesupranta, kodėl jų teritorija buvo įtraukta į apleistų sklypų sąrašą.

„Buvome susitikę balandį. Aiškiai įvardijome, kad sklypą nupurkšime specialiomis medžiagomis, kurios stabdo žolės augimą, kai oro temperatūra sieks 12 laipsnių šilumos. Surenkame visas šiukšles, atstatome išverstas tvoras, kad niekas nepatektų. Ne kartą išvežėme ir šalia paliktas sofas. Žole ir šiukšlėmis rūpinasi samdoma įmonė“, – pasakojo vadovas.

Direktorius taip pat pabrėžė, kad pirmi pastatų aukštai užmūryti, antri – taip pat užsandarinti, kai reikia, uždažomi išpiešti grafičiai. Siena, kurios tinkas nubyrėjęs, užtraukta specialia medžiaga.

„Techninė priežiūra yra vykdoma. Kreipsimės į teismą, kad išvengtume mokesčių“, – sakė vadovas, atkreipęs dėmesį, kad šį turtą įmonė įsigijo 2012 m.

Siūlo slėpti po drobėmis

Tarybos narys Vygantas Vareikis teigė, kad vaizdą ypač gadina duobės. Politikas domėjosi, kodėl negalima jų užversti.

Pasak D.Labanausko, šiuo klausimu bandyta diskutuoti. Duobės yra likusios po archeologinių kasinėjimų. Joms sulyginti reikėtų 20 ar net daugiau sunkvežimių grunto.

„Sunkiasvoris transportas apgadintų Daržų gatvės grindinį. Baigę šiuos darbus turėtume jį remontuoti. Detaliajame plane yra numatyta, kad po visais sklypais bus įrengta požeminė stovėjimo aikštelė. Gruntą iš jų reikės išvežti. Užbaigus darbus, turėtume praplėsti Daržų gatvę ir sutvarkyti sankryžą“, – kalbėjo direktorius.

V.Vareikio nuomone, problemą galima išspręsti ir statybinėmis priemonėmis. Reikia ant tvoros uždėti dideles drobes, fotografijas, kad nesimatytų duobių.

„Žinoma, jos kainuoja, bet tikrai pigiau žvyras. Duobių niekas nematytų ir jos netrukdytų. Būtų kitas vaizdas“, – pabrėžė politikas.

Tarybos narys Valdemaras Anužis atkreipė dėmesį, kad būtų gerai, jei prie sklypo būtų nurodyta, jog numatoma statyba, vyksta projektavimo darbai.

„Žmonėms būtų aiškiau. Jie negalvotų, kad tai pamiršta teritorija“, – pabrėžė politikas.

Iki tarybos posėdžio, kuris vyks ketvirtadienį, komiteto nariai specialistams pavedė dar kartą įvertinti tvarką minėtuose sklypuose.