Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl statybų pajūryje – neskundžiama nutartis

2021-01-04 18:00

Ketinimai Pajūrio regioninio parko teritorijoje imtis statybų žlugo galutinai – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), gavęs vienos vilnietės skundą, neskundžiama nutartimi konstatavo, kad jokių statinių šioje žemėje negali būti.

Pajūrio regioninio parko direkcijos nuotr.

Šukės – ne įrodymas

Pajūryje būta ne vieno bandymo legalizuoti statybas itin jautriose teritorijose. Ginčus vertinantys teismai taip pat yra skelbę įvairias nutartis, tačiau šį kartą vienos sostinės gyventojos viltys statyti vilą Pajūrio regioniniame parke žlugo galutinai.

LAT atsisakė tenkinti gyventojos kasacinį skundą dėl jai nepalankios Klaipėdos apygardos teismo nutarties.

LAT nutartis – galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegija nesuabejojo Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad nėra istorinių ar archyvinių dokumentų, liudijančių, jog saugomoje teritorijoje iš tiesų būta sodybos.

Teismo manymu, neįrodyta, kad sodyboje yra išlikusių buvusių sodų liekanų, kitų XX a. pradžios priklausinių, kurie galėjo būti iki Antrojo pasaulinio karo.

Sklypo savininkė mėgino teismuose įrodinėti, kad jai priklausančiame sklype galėjo kadaise stovėti sodyba, nes archeologinių tyrinėjimų metu prie tvenkinio rasta stambių akmenų, molio šukių, plytų nuolaužų.

Kaip paaiškėjo, žmogus analogiškus liudijimus jau buvo teikęs kitoje byloje, aiškindamas, kad gretimame, ne vilnietei, o įmonei priklausančiame sklype galėjo stovėti sodyba.

Nepatikėjo liudijimu

Teisme sodybos buvimo teiginį mėginta paremti ne tik šukių radiniais, bet ir liudininko parodymais. Kaip paaiškėjo, žmogus analogiškus liudijimus jau buvo teikęs kitoje byloje, aiškindamas, kad gretimame, ne vilnietei, o įmonei priklausančiame sklype galėjo stovėti sodyba. Tokiais parodymais teismas suabejojo.

Liudytojo parodymus taip pat paneigia Pajūrio regioninio parko direkcijos teismui pateikta 1944 m. spalio 27 d. vietos aerofotografinė nuotrauka, iš kurios matyti, kad pareiškėjos žemės sklype (dabartiniame jo plote) nebuvo jokių pastatų ir pastatų liekanų.

Skundo nepriėmė

Teismo manymu, sodyba – tai juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu ir jo priklausiniais – ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais.

Taigi sodyba, nepriklausomai nuo to, kada ji pastatyta ar rengiamasi ją statyti, apima vientisą kompleksą atitinkamame žemės sklype išsidėsčiusių nekilnojamųjų daiktų: gyvenamąjį namą, įvairius pastatus ir statinius, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas turi būti įrodytas istoriniais ir archyviniais dokumentais, kuriuose nebūtų daromos prielaidos.

LAT kolegijos manymu, kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

O šiuo atveju kasaciniame skunde dėstomi argumentai daugiausia susiję su įrodymų vertinimu bei faktinių aplinkybių nustatymu, skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų