Dienraštis „Klaipėda“ – jėga padėti žmonėms (nekasdienės istorijos)

Dienraštis "Klaipėda", šią savaitę švęsiantis 68-ąjį gimtadienį, yra tapęs neatsiejama uostamiesčio dalimi – daugelio klaipėdiečių draugu bei pagelbėtoju. Žmonės į laikraščio žurnalistus kreipiasi, kai jau nebežino, kur sulaukti pagalbos, ir džiaugiasi, kad dienraštis padeda įveikti rūpesčius.

Pasiguodžia ir pasidžiaugia

Antrojo pasaulinio karo audrų nualintame mieste 1945-ųjų vėlų rudenį pradėtas leisti laikraštis daug kartų keitėsi, kaip keitėsi ir miesto bei visos šalies gyvenimas. Vyresnės kartos miesto gyventojai neretai didžiuodamiesi pasakoja, jog skaito "Klaipėdą" jau daug metų.

Per bemaž 70 metų laikraščio skaitytojai ir darbuotojai tapo lyg viena šeima, o joje yra natūralu vieni kitiems padėti.

Nuolatinė dienraščio "Klaipėda" rubrika "Karštas telefonas" yra viena nuoširdžiausių žurnalistų ir miesto gyventojų bendravimo skilčių. "Laukiame skambučių ir stengiamės padėti, kai ištinka bėda ar tiesiog nuotaiką gadina kokia gyvenimo smulkmena", – vieningai tvirtino dienraščio žurnalistai.

Daugelis "Klaipėdos" nuolatinių skaitytojų ne tik skundžiasi ar guodžiasi, bet nevengia paskambinti, kai turi kuo pasidžiaugti.

Padėjo įrodyti, kad gyva

Žurnalistui nėra didesnio jo darbo įvertinimo nei suvokimas, kad pasisekė išspręsti žmogui kilusią problemą. "Didžiuodamiesi galime pasakyti, jog esame jėga, kuri gali papūsti prieš vėją ir pajudinti biurokratinius kelmus", – ryžtingai ir toliau padėti skaitytojams buvo nusiteikę žurnalistai.

Šiemet rugsėjį "Klaipėda" rašė, jog klaipėdietė Laima Boehler niekaip nerado įstaigos, išduodančios pažymą, kad moteris vis dar yra gyva.

Moteris kartą buvo išprašyta iš "Sodros", patikinus, kad ši įstaiga tokių pažymų neišduoda.

Kai šios klaipėdietės istorija pradėjo domėtis dienraščio "Klaipėda" žurnalistai, moteris gavo reikiamą pažymą.

Suvedė geradarius ir ligonį

Birželį dienraštis rašė apie 20-metį Martyną Girulį – vaikiną, kuris dėl ligos nuo pat gimimo nevaldo rankų. Nepaisant negalios, vaikinas daug domėjosi galimybe gyventi visavertį gyvenimą ir sužinojo apie bioninę ranką – smegenų impulsais valdomą protezą. Pasaulyje tėra vienetai žmonių, kurie turi tokius išmanius protezus.

M.Girulis bei jo tėvai papasakojo "Klaipėdos" žurnalistams apie savo svajonę, šeimos pastangas ją pasiekti. Nors tėvai pardavė visus turėtus gyvulius bei traktorių, svajonei pinigų neužteko.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Usninukas

Usninukas portretas
Kažkaip perdaug pagyrų:D, tikroji padėtis yra tokia, kad dienraštis dažnai primena tam tikrų asmenų ar privačių grupių pageidavimų koncertą:straipsniai užsakomieji, valdžios pagiriamieji arba ,,apie nieką".Tikrųjų miesto aktualijų arba visuomenei reikalingos informacijos tenka rasti retokai(ačių Spurytei ir dar vienam-kitam reporteriui).Dažniausiai straipsneliai sumažinti vos ne iki mikroskopinio dydžio,be didesnio konkretumo, faktų ir literatūrinio grožio.Na bet paskutinis reikalavimas šiais laikais gal nebūtinas... Taip kad nesigirkite neteisingai tiek daug -liežuvis nudžius:D
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių