Dviračių vagystės – sezoninis, nekontroliuojamas ir nesutramdomas reiškinys. Vos atšilo, Klaipėdoje vagys pradėjo siaubti sandėliukus daugiabučių namų rūsiuose.

Užraktą išlaužė naktį

Antradienį vėlai vakare Minijos gatvės 138 namo gyventojai lankėsi rūsyje ir paliko sandėliuką užrakintą. O jau kitos dienos rytą aptiko sulaužytą užraktą ir pasigedo trijų šeimai priklausančių dviračių.

Juos savininkai įvertino pusantro tūkstančio litų suma.

Nors apie vagystę pranešta policijai, vilčių, kad pareigūnai ras dingusius daiktus, mažai.

2-ojo uostamiesčio policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis tikino, kad dviračių netekę šeimininkai gali neturėti vilčių, kad ras juos miesto turgavietėse.

„Praėjo tie laikai. Turime duomenų, kad dabar dažniausiai vogti dviračiai parduodami susitariant asmeniškai arba internetu“, – tikino pareigūnas.

Registracija – ne panacėja

Jeigu savininkas nurodo labai individualius pavogto daikto požymius, policininkai gali pabandyti jų ieškoti turguose.

Tačiau jei savo daikto ieško ir randa pats jo netekęs žmogus, jis turi pareigūnams įrodyti, kad jis tikrai jo. Geriausiu įrodymu laikomi įsigijimo dokumentai.

Dar vienas argumentas įrodant, kad rastas dviratis tikrai priklauso jo netekusiam žmogui, gali būti policijos registracijos numeris.

Klaipėdoje keliskart per metus prie paplūdimių bei miesto aikštėse policijos Prevencijos skyriaus pareigūnai organizuoja dviračių ženklinimo akcijas. Registracijos numeris suteikia galimybę pažinti, kokiame mieste ir komisariate dviratis registruotas.

Tačiau kol kas nėra bendros visos šalies dviračių registracijos duomenų bazės.

Todėl radę dviratį su Klaipėdos numeriu Šiaulių pareigūnai turės atskirai rašyti raštą uostamiestyje dirbantiems kolegoms ir laukti, kol šie atsakys, kam priklauso toks dviratis.

Taip gaištamas ne tik laikas, duomenys gali būti pasimetę ar užrakinti atostogaujančio pareigūno seife.

Iki šiol neteko girdėti, kad tokie policijos suteikti numeriai būtų padėję ieškoti pagrobto dviračio.

„Dviračių ženklinimas nėra blogas dalykas, bet atvejų, kad tai būtų davę apčiuopiamos naudos, nepamenu. Žymėtus dviračius tik lengviau atpažinti“, – teigė 1-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Kęstutis Kubilius.

Turguose pirkti neapdairu

Pareigūnas patarė pirmiausia būti apdairiems ir labai saugoti savo turtą.

„Lietuvoje naivu tikėtis, kad prie parduotuvės paliktą neprirakintą dviratį apsipirkęs savininkas dar ras. Net prirakinto patarčiau nepalikti be priežiūros. Yra kategorija žmonių, kurie vasarą ištisomis dienomis vaikštinėja nuo vienos parduotuvės prie kitos, dairydamiesi į dviračių stovus. Jie visada turi žnyples vielai kirpti ir dažniausiai yra abstinencijos kamuojami narkomanai“, – pasakojo K.Kubilius.

Dviratį pačiam susirasti sumaniusiam žmogui pareigūnas patarė paieškas pradėti nuo lombardų.

Pareigūnai pamena kelis atvejus, kai savininkai atpažino savo dviračius gatvėje. Nė kiek nesislėpdami jais važinėję žmonės tikino įsigiję juos turgavietėje iš prekeivių, kurie aiškino prekiaujantys iš užsienio pargabentais daiktais.

Teisinė praktika yra tokia: tikrasis savininkas, pateikęs svarių įrodymų, kad dviratis – jo, daiktą atgauna. Naujasis šeimininkas turi su pardavėju bylinėtis dėl pinigų atgavimo.

Tačiau gyvenimas byloja, jog turguje iš nepažįstamo asmens pirkęs žmogus neturi įrodymų, kad vogtą daiktą jam pardavė būtent nurodytas pardavėjas. Neturi jis ir kvito ar kito pirkimo faktą įrodančio dokumento.

Todėl turgavietėse pirkdami naudotus dviračius žmonės rizikuoja savo pinigais.

Statistika

2011 m. Klaipėdoje policija paženklino 436 dviračius.

2012 m. per tris mėnesius mieste paženklinti tik 4 dviračiai.