Tepalai iš senų padangų

Į Estijos Silamejės uostą laivas iš Švedijos Okseliosundo uosto atplukdė 1 670 tonų senų padangų drožlių. Po kurio laiko laivas iš Švedijos planuoja atplukdyti dar maždaug tokį pat kiekį padangų drožlių.

Jas Estijos energijos antrinė įmonė „Enefit Power“ planuoja naudoti naftos produktų gamyboje.

Išlydžius padangų drožles ir papildžius jas tam tikru kiekiu naftingųjų skalūnų, planuojama išgauti naujus naftos produktus, tarp jų ir skalūnų alyvą, skirta perdirbimui ir tepalų gamybai.

Estijos energetikos įmonė per artimiausius metus iš viso planuoja iš Švedijos atsigabenti iki 20 tūkst. tonų padangų drožlių.

Toks senų padangų perdirbimo būdas yra naujovė tiek Estijoje, tiek Vakarų Europoje. Jis atsirado „Enefit Power“ bendradarbiaujant su Talino technologijos universiteto Viru kolegijos naftingųjų skalūnų centro mokslininkais. Jie ištyrė ir bandymais pagrindė, kad iš padangų, jas išlydžius, galima gauti penkis kartus daugiau naftos nei iš naftingųjų skalūnų.

Žaliava: iš Švedijos į Estiją pradėtos gabenti senų padangų drožlės yra žaliava didžiulei ateities pramonei. „Err.ee“ nuotr.

Ko trūksta Klaipėdai?

Tai yra naujas pavyzdys, kaip Estijoje gali būti sėkmingai įgyvendinamos naujos energetinio pobūdžio idėjos.

Tokio mokslo ir verslo sąlyčio dažnai pasigendame Lietuvoje, o konkrečiai ir Klaipėdos uoste, kur pridėtinės vertės kūrimas yra ganėtinai žemo lygio arba jo beveik nėra.

Per pusantrų metų laikotarpį, kai Klaipėdos uostas neteko Baltarusijos importo ir eksporto, iš esmės nieko nepadaryta, kad kas nors juos pakeistų.

Tai, kad krovinių sumažėjimas Klaipėdos uoste nebuvo visiškai proporcingas Baltarusijos eksporto ir importo netektims, nėra koks nors išskirtinis uosto vadovų nuopelnas. Tiesiog rinka susiklostė taip, kad atsirado daugiau krovinių konteineriuose, kurie ir gelbėjo nuo dar ryškesnio krovos smukimo.

Kur yra kokie nors ypatingų naujovių siūlymai uoste, pridėtinės vertės kūrimo idėjos? Kol kas girdėjome apie vieną kiek ryškesnę – žaliųjų degalų (vandenilio) gamybą dabartinio Klaipėdos uosto teritorijoje. Ir ši idėja Klaipėdos uoste gali „užplaukti ant seklumos“, nes greičiausiai atsiras žmonių, kurie nenorės jos įgyvendinimo matyti uoste, nes prie jo per arti yra gyvenamieji namai.

Estija vėl stebina naujomis idėjomis, kokių nesulaukiame Lietuvoje ar Klaipėdoje.

Dar viena Klaipėdos uosto naujovė gali būti vėjo jėgainių terminalas buvusioje tarptautinėje jūrų perkėloje. Pažvelgus, kad aplinkui daug kas pradėjo statyti ar planuoja panašius terminalus, toks objektas Klaipėdoje greičiausiai neturės didelės pridėtinės vertės.

Didelis gamybos potencialas

Naftos produktų iš senų padangų gamyba Estijoje bus ypač ryškus projektas. Problema yra ne tiek naftos trūkumas, kiek senų padangų perteklius.

Netgi tokioje nedidelėje šalyje kaip Estija per metus susidaro apie 12 tūkst. tonų naudotų ir nebereikalingų padangų.

Apie Estijoje nereikalingų padangų panaudojimą pirmiausia mąstė ir „Enefit Power“. Ji susidūrė su problema, kad dabartinėmis sąlygomis neturi su kuo smulkinti senų padangų. Todėl ir buvo kreiptasi į Švedijos kompanijas, kad šios atvežtų jau susmulkintų padangų masę.

Pati „Enefit Power“ padangas planuotų smulkinti jau nuo 2024 m. trečiojo ketvirčio, kai naujoje gamykloje „Enefit 280“ bus įrengtas specialus padangų smulkintuvas. Planuojama išbandyti skalūnų alyvos gamybos technologiją naudojant ir susmulkintą plastiką.

„Enefit Power“ atstovai tikino, kad naftos produktų gamybos iš skalūnų ir padangų drožlių potencialas bus maždaug 20 kartų didesnis nei Estijoje susidarantis naudotų padangų kiekis.

Estija, atidariusi senų padangų perdirbimo į naftos produktus gamyklą, rengiasi nuo jų išvalyti ne tik savo šalį, bet ir nemažai Europos valstybių. Gali būti, kad Rusijos pasienyje esantis nedidelis Silamejės uostas taps vienu didžiausių Europos senų padangų arba jų drožlių eksporto uostų.