Gyventojai viliasi, jog jų namas – saugus

Kaip pažymi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas, daugelis gyventojų riziką ignoruoja – dažnai dėl klaidingo įsitikinimo, kad jų namas saugus.

„Kita svarbi priežastis – ekonominiai motyvai: instaliacijos, signalizacijos ar kitų sistemų atnaujinimas reikalauja finansinių investicijų, kurių būstų savininkai dažnai nenori ar neišgali skirti. Informacijos trūkumas taip pat prisideda prie problemos – žmonės dažnai nežino, kad avariniai išėjimai yra užkalti, elektros instaliacija netvarkinga, o priešgaisrinė signalizacija neveikia, kol neįvyksta nelaimė“, – vardijo ekspertas.

Jis pabrėžia, kad daugelyje šių gyvenamųjų pastatų vis dar naudojami seni elektros tinklai, kurie neatlaiko šiuolaikinių apkrovų, todėl kyla laidų perkaitimo ar trumpojo jungimo rizika.

„Nemažoje dalyje senų daugiabučių neveikia arba yra išardytos gaisrinės saugos inžinerinės sistemos – pavyzdžiui, dūmų ir šilumos valdymo (šalinimo), vidaus gaisrinio vandentiekio ar gaisro aptikimo signalizacijos. Vis dar pasitaiko atvejų, kad fasadų apdailai buvo naudojami žemesnės degumo klasės produktai, o tai gaisro metu ne tik skatina liepsnos plitimą, bet ir gali skleisti nuodingus dūmus. Visa tai rodo, kad gaisrinės saugos situacija senuose daugiabučiuose reikalauja nuolatinio dėmesio ir atnaujinimo“, – pasakojo pašnekovas.

Dar viena dažna grėsmė – netinkamai naudojamos ventiliacijos sistemos. Kai gyventojai savavališkai įsirengia kietojo kuro šildymą ir prijungia dūmų šalinimą prie natūralių ventiliacijos kanalų, padidėja gaisro bei liepsnos išplitimo rizika

Sprendimas – kompleksinė renovacija

Pasak A. Česūno, daugelį šių problemų galima išspręsti atnaujinant pastatą. Svarbu atnaujinti gaisrinės saugos ir vėdinimo sistemas, laikytis projektinėse dokumentacijose numatytų reikalavimų apšiltinimo darbams, taip pat užtikrinti tinkamą evakuacinių išėjimų būklę.

Jam pritaria ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas: „Rengiant daugiabučio modernizavimo investicijų planą, jo rengėjas privalo atsakingai įvertinti visų pastato elementų, įrenginių ir inžinerinių sistemų būklę, turinčią įtakos gaisrinei saugai, ir užtikrinti, kad atnaujintas pastatas atitiktų teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus.“

Renovacijos metu taip pat galima keisti seną elektros instaliaciją, sutvarkyti ventiliacijos šachtas ir dūmtraukius, įrengti žaibosaugą, sutaisyti stogą, pakeisti nesaugias duris ir įgyvendinti kitus sprendimus, mažinančius gaisro riziką. Svarbu paminėti, kad šioms priemonėms galima gauti valstybės paramą.

Šiuo metu yra paskelbtas daugiabučių renovacijos kvietimas, paraiškas galima teikti iki spalio 1 d. Daugiau informacijos apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.