Klaipėdiečiai dėl uosto didžiausias problemas pastebi gatvėse dėl daugėjančio sunkiojo transporto. Tačiau nuolat didėjant Klaipėdos uosto krovai – vidutiniškai apie 7 proc. per metus, ne mažesni sunkumai kyla ir dėl geležinkelių.

Karšti taškai

Jau ne kartą įvardintas karštas taškas ties „Klaipėdos Smelte“, kai geležinkelio sąstatai užblokuoja įvažiavimą į šią bendrovę. Problemą rengiamasi išspręsti 2016 metais, įrengus atskirą įvažiavimo viaduką virš geležinkelio ir Nemuno gatvės.

Toje pat Nemuno gatvėje jau metų metus neišsprendžiama kaip nutiesti antrąją geležinkelio liniją vadinamąjį 201 kelią. Jį tiesti trukdo Nemuno gatvės 113 ir 133 namai.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pastebėjo, kad dėl tų namų uostas ir miestas pernelyg ilgai ieško ir neranda sprendimų.

Probleminių vietų dėl geležinkelių yra ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje. Čia ryški problema yra neįrengtas Girulių geležinkelio apvažiavimas. Dabar intensyviai riedantys geležinkelio sąstatai kurortinę pajūrio gyvenvietę daro tarsi pramonine zona.

Pajudėjo, bet ne iki galo sutvarkyta Pauosčio geležinkelio stotis, sąstatams formuoti per trumpas yra uoste esantis Anglinės kelynas.

Naudoja neefektyviai

Bene didžiausiai problema, kad kroviniams į uostą gabenti pernelyg menkai yra naudojama už ES lėšas iš esmės sutvarkyta geležinkelio linija einanti per Pagėgius ir Šilutę.

Dabar dauguma geležinkelio sąstatų atrieda per Šiaulius, Plungę, Kretingą. Sąstatai yra performuojami Klaipėdos centrinėje stotyje ir paduodami į Rimkų, Draugystės geležinkelio stotis. Dėl tokio sąstatų performavimo Klaipėdos mieste atsiranda papildoma tarša.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad toks krovinių perskirstymas Klaipėdos mieste yra nenormalus. Centrinės Klaipėdos stoties krovinių perskirstymo funkcijos turėtų būti iškeldintos į miesto pakraščius. Centre turėtų stoti tik keleiviniai traukiniai.

Jis džiaugėsi, kad maždaug po dešimtmetį trukusių diskusijų pagaliau rekonstruojama Pauosčio geležinkelio stotis. Tai naudojantis ES lėšomis daro Lietuvos geležinkeliai.

Ir pati Uosto direkcija kasmet skiria po kelis milijonus eurų uosto vidiniams geležinkeliams tvarkyti

Geležinkeliams skirs dėmesį

Jūrų krovos kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis pradėtame rengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrajame plane norėtų gilesnio uosto ir Klaipėdos miesto geležinkelio mazgo vystymo analizės.

Jei Klaipėdos uostas po 25 metų planuotų krauti apie 140 mln. tonų krovinių, geležinkeliams, kuriais į uostą gabenama per 90 proc. krovinių, turėtų būti skirta žymiai daugiau dėmesio.

Nuo uosto geležinkelių išvystymo gali priklausyti automobilių srautai Klaipėdos mieste, o tuo pačiu ir gyvenimo uostamiestyje kokybė.

Bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigė, kad rengiant Klaipėdos uosto bendrąjį planą į komandą įtrauktas ir geležinkelio specialistas. Todėl uosto geležinkelio išvystymui bus skirtas dėmesys.

„Sweco Lietuva“ jau yra suformavusi geležinkelių vystymo problemas, nurodyta kur jie yra nerekonstruoti, geležinkelių trūksta arba jie naudojami neefektyviai. Bus siūloma uoste įrengti naujas geležinkelio linijas. Taip pat atkreiptas dėmesys į kol kas kroviniams į uostą gabenti neefektyviai naudojamą Radviliškio-Pagėgių ir Šilutės geležinkelio liniją.