Geležinkelio stotyje pagerbė tremtinius

Geležinkelio stotyje pagerbė tremtinius

2025-10-14 13:00

Klaipėdos geležinkelio stotyje įvykęs atminimo vakaras „Tyla kalba“ subūrė gausų būrį žmonių. Čia buvo pagerbtas tūkstančių Lietuvos tremtinių likimas.

Išradingumas: pantomimos teatras „A“ žiūrovams dovanojo meninę improvizaciją.
Išradingumas: pantomimos teatras „A“ žiūrovams dovanojo meninę improvizaciją. / K. Audickaitės nuotr.

Geležinkelio stotis pasirinkta simboliškai – būtent tokiose vietose prieš kelis dešimtmečius prasidėjo priverstinės kelionės į Sibirą.

1951 m. rudenį Sovietų Sąjungoje įvykdyta trėmimo operacija „Osenj“ („Ruduo“) buvo viena didžiausių – per kelias dienas iš Lietuvos ištremtos 5 139 šeimos, daugiau nei 20 tūkst. žmonių.

Į sąrašus pateko ne tik pasiturintys ūkininkai, bet ir tie, kurie jau buvo įstoję į kolūkius – tremtiniai buvo išvežti į Krasnojarsko kraštą ir Tomsko sritį.

Tylos minute pagerbti tie, kurie iš tremties namo niekada negrįžo – akimirkai sustojo net pro šalį į traukinį skubėję žmonės.

Kultūros centro Žvejų rūmai pantomimos teatras „A“ kartu su Klaipėdos buvusių politinių kalinių ir tremtinių choru „Atminties gaida“ sukūrė meninę improvizaciją apie iš tremties negrįžusius žmones.

Tai buvo siaubo dienos ir siaubo naktys.

Renginio metu pristatyta ir Vytauto Mickaus fotografijų paroda „Tremties keliais po pusės amžiaus“, kurioje eksponuojamos archyvinės nuotraukos ir autoriaus pasakojimai apie asmeninę tremties patirtį.

Autorius prisiminė, kaip 1949 m. kartu su šeima buvo ištremtas į Dolgij Mosto rajono kaimą Šamanovą prie Biriusos upės Rytų Sibire. Dar vaikystėje jam teko palikti šeimos namus ir persikelti į Chandalsko kaimą vien tam, kad galėtų lankyti mokyklą.

Vėliau savo muzika renginio temą pratęsė pilies teatro aktoriai „JieDu“ (Vilija ir Ramūnas Šepučiai), bardė Živilė Mackevičiūtė ir liaudies dainų tradicijų tęsėjai Jonas Baltokas ir Daiva Plikšnienė.

Žodį susirinkusiesiems tarė Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė Elena Povilaitienė, taip pat savo jautriais prisiminimais viešai pasidalijo dvi tremtinės.

„Labai svarbu, kad susirinkome paminėti 1951 metų tremtis – tai buvo siaubo dienos ir siaubo naktys“, – teigė E. Povilaitienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
antifos vergai

Ar LRT pranešė apie atminimo vakarą? Ar kalbėjo apie Žemaitaitį, Gelūną ir vienalyčių iškrypėlių "šeimas"?
5
0
Visi komentarai (1)

Susijusios naujienos

Daugiau naujienų