Niekieno nekontroliuojamos greituosius kreditus dalijančios bendrovės suįžūlėjo – paskolas žmonėms jos ėmė siūlyti ne tik savo skyriuose, bet ir kavinėse, parduotuvėse, renginiuose.

Paskolą gausi bet kur

Pastaruoju metu greituosius kreditus dalijančios įmonės steigiasi viena po kitos. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) duomenimis, prieš dvejus metus šalyje veikė tik dvi tokias paslaugas siūlančios bendrovės. Dabar jų – gerokai per 30.

Tarp sparčiai daugėjančių paskolas teikiančių bendrovių įsivyravo tikra konkurencija. Siekdamos prisivilioti kuo daugiau klientų jos suskubo reklamuotis ne visiems priimtinais būdais.

Vienos jų savo paslaugas bruka reklamuodamosis žiniasklaidoje ar įvairiose šventėse, kitos –  atvykusiems apsipirkti ar papietauti žmonėms.

Žmonėms, apsilankiusiems bet kuriame prekybos centre bei panorusiems ką nors įsigyti, sukti galvos dėl kišenėse švilpaujančių vėjų nebereikia – jie pasiskolinti pinigų parduotuvėse gali per kelias minutes.

Pritrūkus pinigų kavinėje ar restorane jų taip pat gauti galima be jokio vargo. Pakanka prašymą dėl paskolos išsiųsti trumpąja sms žinute.

Tokią paslaugą reklamuojantys bukletai kai kuriose uostamiesčio kavinėse puikavosi ant kiekvieno stalo net kelis mėnesius. Tačiau žmonėms ėmus skųstis, netinkamos reklamos staiga dingo.

Niekas nekontroliuoja

"Kai pamėgtoje picerijoje išvydau tokią reklamą – nustėrau. Joje siūloma pritrūkus pinigų gėrimams ar maistui jų lengvai pasiskolinti. Juk tai akivaizdus vartotojų teisių pažeidimas. Silpnesnius žmones tokia reklama gali paveikti ir pinigų jis pasiskolins", – piktinosi viena dienraščio skaitytojų.

VVTAT specialistai taip pat tikina, jog taip elgtis nedera. Jų teigimu, tai yra ne tik vartotojų teisių pažeidimas, bet ir neetiška veikla. Tačiau nubausti įmonių už  panašias reklamas beveik neįmanoma –  Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų veiklos kol kas niekas nekontroliuoja, tad jos pinigus gali skolinti kam nori ir kiek nori. Kreditų išdavimas kontroliuojamas tik bankuose, kurių veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

Anot VVTAT viešųjų ryšių vyriausiojo specialisto Vito Jono Ūso, greituosius kreditus dalijančios bendrovės dabar gali veikti kaip nori. Tačiau jis patikino, jog sulaukus skundų, vartotojų teises ginančios įstaigos specialistai stengiasi tokias paslaugas siūlančias bendroves bausti pagal kitus šalyje galiojančius įstatymus – Asmens duomenų apsaugos, Reklamos ir kitais.

V.J.Ūsas patikino, kad kai kurias neetiškai besireklamuojančias bendroves stengiasi sukontroliuoti ir prieš metus įsteigta Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacija.

Vis dėlto jis pripažino, jog apginti nuo greitąsias paskolas išdavusių bendrovių nukentėjusius žmones labai sunku, dažniausiai neįmanoma.

Sulaukia daugybės skundų

Kad šalyje imti paskolas iš tokių įmonių tapo populiaru, anot V.J.Ūso, matyti ir iš skundų kiekio.

Per 2010 m. VVTAT raštu jau gavo 111 vartotojų skundų dėl finansinių paslaugų. Specialisto duomenimis, dažniausiai vartotojai skundėsi, kad negali grąžinti kredito, kad nevykdant įsipareigojimų mokamos milžiniškos baudos ir delspinigiai, kad teikdamos kreditus bendrovės nepakankamai išsamiai supažindino su vartojimo sutarties sąlygomis bei vartotojui tenkančiomis prievolėmis, iškilus sunkumams tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Be to, kad kai kurios greituosius kreditus išduodančios bendrovės žmonėms paskolina kur kas daugiau nei jie uždirba. VVTAT specialistų nuomone, mažas pajamas gaunantys asmenys apskritai neturėtų būti vertinami kaip galintys prisiimti finansinių įsipareigojimų.

Delspinigiai – 730 proc.

Vartotojai, anot V.J.Ūso, skunduose taip pat gana dažnai nurodo, kad jiems priskaičiuota skola ir delspinigiai yra nepagrįsti, jog jie nesupranta, kaip kredito įstaiga skaičiuoja skolą. Tarnyba turi pavyzdžių, kai, vartotojui nesumokėjus 5 litų, per keturis penkis mėnesius skola užaugo iki 1262 litų.

Tarnyba, išanalizavusi greituosius vartojimo kreditus teikiančių bendrovių internetiniuose puslapiuose skelbiamus delspinigių dydžius už pavėluotus mokėjimus, nustatė,  jog šios bendrovės taiko nuo 0,2 proc. iki 2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną, kai vartotojas praleidžia mokėjimo terminą. Tai, jų skaičiavimais, sudaro nuo 72 iki 730 proc. metinių delspinigių.

Neskaito sutarčių

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė taip pat teigė girdėjusi, jog dažniausiai žmonės, pasiėmę greituosius kreditus, nukenčia dėl vartotojų nenaudai sudarytų sutarčių.

"Žmonės neįsiskaito į sutartis, dėl to dažniausiai ir nukenčia, tad juos apginti tokiais atvejais būna sunku. Sutartyse numatytus punktus būtina vykdyti. O tie žmonės, kurie paskolas pasiima be jokių sutarčių, pavyzdžiui, telefonu, man apskritai atrodo lengvabūdžiai. Jie patys sau prisidaro bėdų", – įsitikinusi R.Bučinskienė.

Į sutarties sąlygas būtina įsigilinti prieš ją pasirašant, mat dauguma greitųjų kreditų bendrovių netiesiogiai apgaudinėja klientus pasinaudodamos jų nepatyrimu – dažnai sutartyse nenumatyta jokių teisių, o tik prievolės.

Ruošia apynasrį

Tačiau toks greitųjų kreditų teikėjų savivaliavimas netrukus gali būti pažabotas.  Vyriausybė ragina Seimą jau šį rudenį pradėti svarstyti jos pateiktą Vartojimo kredito įstatymo projektą, kuriame numatytas greitųjų kreditų reglamentavimas.

"Greituosiuose vartojimo kredituose slypi nemaža rizika, nemokumo atveju pasekmės gali būti itin skaudžios. Todėl raginame žmones ne tik skolintis atsakingai, įvertinant savo finansines galimybes, bet ir siekiame įteisinti tam tikrus saugiklius įstatymais", – tvirtino ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Jo teigimu, Vartojimo kredito įstatymas reglamentuotų greitųjų kreditų teikimo sąlygas bei informavimo apie jas reikalavimus, kredito davėjų ir kredito tarpininkų pareigas ir atsakomybę teikiant vartojimo kreditus bei tikrinant kredito gavėjų mokumą, kredito davėjų bei kredito tarpininkų priežiūrą.