Jau netrukus klaipėdiečiai, norėdami pasigrožėti saulės laida pajūryje ar pamaryje, turės krapštyti pinigines. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose laužomos galvos, kokių vietų lankymas galėtų būti apmokestintas.

Lankytojo bilietas – 3 litai

Kiek paimti iš gamtos mylėtojo? Tokius planus kuria Klaipėdos apskrityje įsikūrusių trijų – Pajūrio regioninio, Nemuno deltos regioninio ir Kuršių nerijos nacionalinio parkų vadovai.

Nurodymas, kad patys parkai turi ieškoti būdų išlaikyti save ar bent jau surasti lėšų infrastruktūrai gerinti, apskriejo visus šalies parkus.

Tačiau ar nutiks taip, kad savaitgalį su šeima dviračiais Olando Kepurės link patraukę klaipėdiečiai pajūryje turės ieškoti, kur įsigyti, pavyzdžiui, tris litus kainuojantį lankytojo bilietą? Nes tokia tvarka jau įvesta Nemuno deltos regioniniame parke.

Šio parko lankytojams pirmiesiems šalyje buvo pasiūlyta įsigyti suvenyrinį bilietą.

Tiesa, šio parko administracija aiškina, esą mokestis imamas tik už atvykėliui suteiktą paslaugą.

Į paukščius žvelgs už pinigus

Žurnalistams Nemuno deltos regioninio parko vadovo Vaido Pavilonio pasiteiravus, ar bus imamas mokestis ir už pasigėrėjimą paukščių būriais, šis atsakė, kad taip nenutiks. Tačiau tik kol kas.

"Jei žmogus lankysis naujai įrengtoje paukščių regykloje, kurią planuojame pastatyti, apmokestinsime. Nuo pavasario mes pirmieji šalyje lankytojams įteikiame lankytojo bilietą. Jis yra specialus, su magnetuku, tad žmogus jo neišmeta, o parsivežęs prilipdo prie šaldytuvo. Taip mes populiariname savo parką", – pasakojo šios idėjos autorius V.Pavilonis.

Parko direkcija užsakė 800 tokių magnetukų ir visus juos pardavė. Taip buvo uždirbta 2,4 tūkst. litų.

"Išsilaikyti iš tokių pinigų nepavyks, nebent turėtume žmones labai smarkiai apmokestinti. Norėtųsi gerinti infrastruktūrą, įrengti daugiau atokvėpiui skirtų vietų, pastatyti suoliukų, norėtumėme įrengti kelis slipus, tačiau tam reikia lėšų", – aiškino parko vadovas.

Už eurą galvos neskauda

Tačiau pats V.Pavilonis pripažino, kad tose poilsiavietėse, kurios yra įrengtos už ES lėšas, jokie mokesčiai negali būti renkami. Tik jei Nemuno deltoje ateityje atsirastų lietuviškųjų, ne "europinių", suoliukų, už sėstelėjimą ant jų tektų pakloti pinigų.

"Parke daug tuščių vietų, kurias galima būtų paversti patraukliomis lankytojui, tačiau tam nėra lėšų. Yra tokių vietų, kur žmonės galėtų išsikepti mėsytės, pasėdėti, pasigrožėti gamta. O ir šiukšles mums juk tenka surinkti. Kituose pasaulio parkuose žmonės sumoka eurą už bilietą ir jiems galvos neskauda", – aiškino V.Pavilonis.

Kuriamas net planas įvesti kokį nors mokestį panorusiesiems apsilankyti Ventės rage. Mat čia esanti ornitologijos stotis priklauso Tado Ivanausko zoologijos muziejui. Norintiesiems apžiūrėti stoties ekspoziciją reikia susimokėti du litus.

Tačiau pati stotis yra Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. Paklaustas, ar atsiras papildomas mokestis norintiesiems pasižvalgyti Ventės rage, V.Pavilonis to neatmetė.

"Galbūt bus euras už bilietą. Nėra taip, kad mes sugalvosime ir įvesime mokestį. Reikia daug dalykų suderinti. Jei galvosime tik taip, kaip paimti pinigų, visko gali prisigalvoti. Už gryną orą tikrai neimsime. Bet už galvos pakėlimą į dangų stebėti paukščių gal ir imsime", – šmaikštavo V.Pavilonis.

Žvejams – didesnis mokestis?

Šiandien V.Pavilonis ketina Aplinkos apsaugos ministerijoje apginti idėją, kaip pakelti mokestį žvejams mėgėjams.

"Šiuo metu para jiems Nemuno deltoje kainuoja 10 litų. Per metus pas mus apsilanko 60–70 tūkst. žvejų. Jei jie sumokėtų bent po du litus parko direkcijai, mes galėtumėme pusantros automobilių stovėjimo aikštelės per metus įrengti", – pinigus skaičiavo parko vadovas.

V.Pavilonis prasitarė ir apie planus pasiūlyti įvesti pagalvės mokestį kaimo turizmo sodybose, kurios yra Nemuno deltos regioniniame parke. Tačiau parko vadovas prisipažino, kad kol kas bijo apie tai atvirai kalbėti.

"Jei tai bus dideli pinigai, sodybų šeimininkai nepanorės jais dalytis", – spėliojo šilutiškis.

Pliažas – taip pat parkas

Pajūrio regioninio parko direkcija taip pat priversta sugalvoti planą, kokias paslaugas galėtų apmokestinti. Kol kas mokestis imamas tik už ekskursijas po parko teritoriją.

"Mums patiems neaišku, kas parke gali būti apmokestinta. Nes į mūsų parką daug žmonių atvyksta tiesiog pasivaikščioti pajūriu. Išeitų, kad kiekvienas dviratininkas turėtų susimokėti, jei, pavyzdžiui, atvažiuotų į Olando Kepurę. Tačiau takas dviračiams nutiestas iš ES pinigų, jis negali būti apmokestintas. Kaip ir lankytojų centras. Jo lankymas yra nemokamas. Mes nepardavinėjame galimybės susipažinti su gamta", – svarstė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Nacionalinių ar regioninių parkų steigimo idėja kažkada buvo paremta nuostata, kad pačios gražiausios gamtos vietos būtų laisvai prieinamos šalies gyventojams ir turistams.

Paklaustas, ar mokestis už apsilankymą neatgrasys žmonių, E.Paplauskis nerimavo, kad taip ir gali nutikti.

"Taigi skatiname, kad žmonės lankytų tokias vietas, skatiname dviračių turizmą. Yra dalis gyventojų, kuriems tereikia pliažo. Juk gamta nėra valstybinė, ji yra pačių žmonių, todėl manau, kad naujo mokesčio įvedimas – socialiai jautrus dalykas", – pastebėjo E.Paplauskis.

Vestuvininkams – sąskaita

Pajūrio regioninio parko direkcija pripažįsta, kad naudos būtų apmokestinant automobilių stovėjimą, o ne žmogų, nužingsniavusį Olando Kepurės link.

"Kartu su savivalda galima būtų įvesti rinkliavą už automobilių stovėjimą. Žmonės grūdasi į neapmokestintas aikšteles. Mums paliekama daug daugiau šiukšlių. Vestuvininkai, kurie pateikia seniūnijai prašymus apie planuojamas jungtuvių ceremonijas, taip pat turėtų susimokėti. Paliktas jų šiukšles turi kažkas surinkti. Pasitaiko, kad įkaušę svečiai sulaužo ką nors bešėldami", – idėją kėlė parko direkcijos ekologas.

Mokestis galėtų būti įvestas ir už naudojimąsi poilsiavietėmis ar laužavietėmis.

"Ekskursija su gidu žmonių grupei kainuoja 50 litų lietuvių kalba. Pakrantės artilerijos baterijos Kukuliškių kaime lankymas vienam žmogui kainuoja 3,5 lito. Ikimokyklinio amžiaus vaikams jis nemokamas. Perpus pigiau bilietas kainuos pensininkui, neįgaliajam ar studentui", – mokamas paslaugas vardijo E.Paplauskis.

Norintiesiems išsinuomoti vietą renginiui, už valandą teks pakloti 100 litų. Patalpų nuoma fotosesijai ar filmavimui kainuoja 50 litų.

Parko direkcija svarsto, ar vertėtų įvesti rinkliavą žvejams mėgėjams, kurie atvyksta pažvejoti jūroje kateriais.

"Gaudami leidimą įsivežti savo įrangą į pajūrį, jie galėtų prisidėti prie keliukų jame tvarkymo. Kasmet pas mus atvažiuoja apie 300 žvejų su savo kateriais", – pastebėjo E.Paplauskis.

Pinigais nenori dalytis

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser aiškino, kad ji nuo kitų parkų vadovų neatsiliks ir taip pat kuria planus, kaip įvesti lankytojų bilietų sistemą.

"Tačiau dar anksti atskleisti visas detales. Bėda ta, kad įvažiuojantieji į neriją susimoka mokestį už įvažiavimą į saugomą teritoriją. Tačiau ta saugoma teritorija negauna nė lito iš šių surinktų pinigų. Niekas nenori dalytis. Siūlėme savivaldai įvairius būdus ir bendradarbiavimą, bet likome neišgirsti", – aiškino A.Feser.

Ji yra įsitikinusi, kad pinigų už objektų lankymą rinkimas yra vienas būdų gauti pajamų, už kurias būtų galima tvarkyti teritorijas.

"Vadinamųjų mirusių kopų lankymas tikrai vertas 5 litus siekiančio lankytojo bilieto. Kokius kitus objektus esame numatę, dabar dar neviešinsiu", – slapukavo parko vadovė.

Veikia bilietų sistema

Nuo birželio buvo įvesta lankytojų bilietų sistema Aukštaitijos nacionaliniame parke ir Labanoro regioniniame parke. Vienkartinis bilietas čia kainuoja 3,5 lito.

Toks bilietas yra privalomas visiems atvykstantiems į parkus, išskyrus vietinius gyventojus ir jų giminaičius, į parkus atvykstančiuosius darbo reikalais ar pravažiuojančiuosius tranzitu. Tiesa, šis bilietas galioja 5 dienas.

Dzūkijos nacionaliniame parke 20 litų turi sumokėti poilsiautojai, kurie plaukia Ūlos upės ruožu nuo Zervynų iki Puvočių. Mokestis už upės infrastruktūrą čia renkamas daugiau nei 15 metų.