Džiaugiasi ir dėkoja

Po tragiškų praėjusio balandžio įvykių Pauliaus mamai Aušrai Brazinskienei teko mesti darbą Norvegijoje ir grįžti į Lietuvą slaugyti sūnaus.

Dabar artimieji daro viską, kad neįgaliojo vežimėlyje atsidūręs Paulius vėl galėtų normaliai gyventi. Tačiau jų rankos surištos dėl pinigų trūkumo.

Valstybės kompensuojama 24 dienų reabilitacija Palangoje buvo vienintelė nemokama procedūra šiais metais, tolesnė gydymo eiga priklausys tik nuo artimųjų finansų.

Kuklaus biudžeto ribojama šeima sutiko garsiai prabilti apie savo bėdas. Ir žmonės juos išgirdo.

Ne tik bičiuliai, artimieji, bet ir visiškai nepažįstami asmenys parėmė Paulių ir jo sąskaitą papildė daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Vaikino mama džiaugiasi ir dėkoja visiems geros valios žmonėms.

Pinigai bus skiriami Pauliaus gydymui.

Vertina gydytojų pagalbą

Pasak A.Brazinskienės, neseniai iš antrosios reabilitacijos į namus sugrįžęs sūnus – kiek guvesnis, pats geba nusivilkti viršutinius drabužius ar padaryti tai, ko negalėjo anksčiau.

Tačiau progresas nėra toks staigus, kokio norėtųsi.

Viskas po truputėlį eina į priekį.

"Ir jėgos turi daugiau, ir judresnis tapo, ir stovėsena pasikeitė. Viskas po truputėlį eina į priekį", – optimizmo nestokojo mama.

Apžiūrai Paulių pasikvietė viena geriausių Lietuvoje kineziterapeučių.

"Po terapijos su delfinais buvome su ja susitikę, profesorė paaukojo mums savo brangios pusantros valandos. Kitą savaitę vėl pasimatysime, pasinaudosime rekomendacijomis. Galbūt dirbsime su jos mokiniais", – kalbėjo pašnekovė.

Dar viena reabilitacija Palangoje jaunuoliui kainuotų apie 2,5 tūkst. eurų. Likusią sumą būtų galima išleisti delfinų terapijai, kuri irgi nėra pigi.

"Todėl ir norime pasitarti su gydytoja, kaip tuos pinigėlius panaudoti efektyviau, kad jų užtektų kuo ilgesniam laikui", – aiškino A.Brazinskienė.

Užplūsta įvairūs jausmai

Moteris šiuo metu deda visas pastangas, kad sūnus kuo greičiau atsistotų ant kojų.

Nors gydytojai pripažino skaudžią tiesą, esą veikiausiai 100 proc. pasveikti jam nepavyks, tačiau nėra abejonių, kad pacientas dar daug pažengs į priekį.

Būtent ši žinia ir motyvuoja tiek patį vaikiną, tiek jį supančius žmones.

A.Brazinskienė atkreipė dėmesį, kad sūnus tik dabar pradėjo realiai vertinti padėtį, todėl pastaruoju metu jį užplūsta ir neigiamos emocijos.

"Anksčiau Paulius daugiau juokdavosi, tačiau dabar jis patiria visokių emocijų. Nors išlieka pozityviai nusiteikęs, noriai stojasi, eina, dirba, bet pasitaiko ir blogos nuotaikos, ir pykčio. Manome, kad tai irgi yra gerai, vadinasi, sugrįžo įvairūs jausmai", – svarstė pašnekovė.

Ištiko klinikinė mirtis

Dienraštis primena, kad praėjusių metų balandžio 10-oji Brazinskų šeimos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.

Dabar A.Brazinskienė su savo tėvais ir neįgaliu sūnumi gyvena trijų kambarių bute.

Be cento kišenėje likusiai moteriai, išsekus santaupoms, tenka verstis iš sūnaus nedarbingumo išmokos ir slaugos kompensacijos, kurių suma bendrai sudėjus siekia apie 550 eurų per mėnesį.

Pauliui reikalinga ne tik nuolatinė artimųjų priežiūra, bet ir sunkiai įkandamos kineziterapeutų paslaugos, vaistai, slaugos ir reabilitacijos priemonės bei įranga.

Vaikinas po nelaimės buvo ištiktas komos, kurią, kaip paaiškėjo, sukėlė ne jo vairuojamo automobilio smūgis į pušį, o durtinė žaizda krūtinės srityje. Pauliui aštriu daiktu buvo perdurta širdis ir pažeistas plautis.