Pasirinko pigiausią variantą

Paskelbusi tarptautinį konkursą Uosto direkcija iki kovo vidurio lauks pasiūlymų, kas rekonstruos uosto pietinį ir šiaurinį bangolaužius bei sutvirtins dalį Kuršių nerijos šlaito.

Darbai būtų atliekami dviem etapais. Pirmiausia tvirtinami pietinis ir šiaurinis molai, įrengiamos abiejų bangolaužių atraminės sienutės ir apžvalgos aikštelės. Antrajame etape būtų tvirtinamas Kuršių nerijos šlaitas.

Laikinasis Uosto direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė yra minėjęs, kad darbus būtina užbaigti iki 2023 m. vidurio. Tai susiję su ES finansavimo laikotarpio pabaiga.

Dar 2018 m. buvo numatytas pigiausias – įvertintas 41,8 mln. eurų – pietinio molo rekonstrukcijos projektas. Bus įrengiama kombinuota vamzdinių polių ir įlaidų sienutė. Kiti variantai buvo gerokai brangesni, nes būtų reikėję perkelti pietinį molą platinant uosto įplaukos kanalo vartus.

Atsiras papildomos sienutės

Molų rekonstrukcijos varianto techninį projektą parengė bendrovė „Sweco Lietuva“. 

I etapo statyboms numatyta iki 63 savaičių – tai yra mažiau nei 1,5 metų. Rekonstrukcija prasidėtų nuo pietinio bangolaužio. Pagal jį iš vamzdinių polių su smėlio užpildu ir įlaidu būtų įrengta apie 480 metrų ilgio sienutė. Ji būtų sutvirtinta gruntiniais inkarais, kurie nueitų po molo konstrukcija. Būtų pakeista arba naujai uždėta ir dalis akmenų, 25 tonų tetrapodai ir 45 tonų kubai.

Planas: uosto vartų rekonstrukcijos schemoje raudona punktyrine linija parodyta nauja įplaukos ašis, žaliai apibrėžtas naujas kanalo plotis, punktyrinėmis linijomis – geltona prie šiaurinio ir žalia prie pietinio molų, rusva nuo Kopgalio – naujų povandeninių sienučių įrengimo vietos. (KVJUD nuotr.)

Analogiškai kaip ir pietinis, tik įrengiant iki 160 metrų ilgio sienutę, būtų sutvirtintas ir šiaurinis bangolaužis. Nors jis įrengtas palyginti neseniai, tačiau bangos jau pažeidė naujojo molo priėjimą prie navigacinio ženklo, deformavo šlaitus, pastebėtos nuošliaužos.

Numatyta, kad dalis akmenų ir tetrapodų nuo pietinio molo būtų panaudota šiauriniam molui sutvirtinti.

Tiek prie šiaurinio, tiek prie 
pietinio molų atraminės sienutės bus įrengtos po vandeniu. Į viršų bus iškelti 4 metrų aukščio sienutes žymintys navigaciniai ženklai – žalias prie pietinio molo, raudonas – prie šiaurinio.

Suteiks uostui pranašumą

II etape nuo pietinio molo šak-nies pagal Kuršių nerijos krantą būtų įrengta 755 metrų ilgio povandeninė sienutė. Ji reikalinga tam, kad gilinant uostą neslinktų Smiltynės šlaitas. Po molų rekonstrukcijos ir papildomų sienučių įrengimo jau pagal kitą sutartį būtų gilinamas laivybos kanalas. Nuo pietinio molo įlaidinės sienutės iki šiaurinio molo įlaidinės sienutės būtų pagilinta iki 17 metrų. Tokio gylio kanalo plotis ties uosto vartų galvutėmis būtų apie 180 metrų.

Ties uosto vartais būtų siauriausia kanalo vieta. Kitose uosto vietose naujo kanalo plotis po gilinimo numatytas nuo 220 metrų.

Uosto vartų rekonstrukcija daroma ne tik tam, kad įplaukos kanalą būtų galima gilinti iki 17 metrų, o išorinėje dalyje iki 17,5 metro, bet ir tam, kad būtų galima pasukti įplaukos kanalo ašinę liniją. 

Dabar į uostą plaukiantys laivai ties pirmąja krantine daro staigų posūkį. Po rekonstrukcijos laivybos kanalo ašis bus pasukama apie 11 laipsnių. Posūkio vietoje bus nuo 240 iki 270 metrų kanalo plotis. Tai uostui suteiks didžiulį pranašumą.

Į uostą įplaukusiems laivams prieš „Klaipėdos naftos“ krantines nebereikės daryti aštraus kampo posūkio. Tai leis į uostą laisvai ir esant ne pačioms palankiausioms oro sąlygoms įvesti bet kokio dydžio laivus.