Nors vasarai baigiantis jūroje maudytis tampa vis pavojingiau, pasipliuškenti kitur galimybių rasti sunku. Anksčiau gyventojai ir miesto svečiai dar gaivindavosi Danėje, dabar to daryti nerekomenduojama. Kalotės ežere alergiškiems žmonėms taip pat nesaugu, o Kretingoje uždaromas vienas populiariausių paplūdimių.

Rugpjūtis – pavojingiausias

Rugpjūtį maudytis Baltijos jūroje – itin pavojinga. Vis daugiau atsiranda duobių, o pučiant vėjui, jūra smarkiai traukia gilyn.

Įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pasakojo, kad trečiadienį buvo pasiektas šios vasaros skęstančiųjų rekordas.

Giruliuose bei Pirmojoje ir Antrojoje Melnragėje budėję gelbėtojai į pagalbą skubėjo net septyniems poilsiautojams.

Vasaros pabaigoje įšilęs vanduo vis labiau vilioja poilsiautojus, tačiau tokiu metu maudytis itin pavojinga.

"Poilsiautojai vis mano, kad jiems nieko nenutiks. O kai patiria nelaimę, stebisi, kaip jiems taip galėjo nutikti", – pajūrio lankytojų logiką apibūdino A.Siakki.

Gelbėtojai kas keliolika minučių įspėja, jog maudytis jūroje pavojinga, tačiau tik retas poilsiautojas paklauso perspėjimų ir nelenda į vandenį.

Pajūryje laiką leidžiantys žmonės dažnai nepaiso ir ženklų, įspėjančių, kuriose vietose susidariusios duobės.

"Jūroje visada pavojinga maudytis. Palyginti su ežerais, čia pavojus didesnis. Upėje taip pat nėra saugu, nes gali nunešti srovė", – konstatavo pavaduotojas.

Maudytis Danėje – tabu

Aiškėja, kad uostamiestyje, išskyrus Baltijos jūrą, maudytis nėra kur.

"Tai, kad Klaipėdoje ir aplink miestą trūksta maudyklų, – absoliuti tiesa. Jau susiformavęs požiūris, kad Kuršių marios ir Danės upė – netinkamos maudytis", – pastebėjo Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas.

Prieš kelerius metus gyventojai dar nevengdavo pliūkštelėti į Danę, dabar tik retas ryžtasi tai daryti.
Jau kurį laiką maudytis pagrindinėje miesto upėje nerekomenduojama, mat jos vanduo – užterštas. Upę teršia žemės ūkio bendrovės ir nuotekos.

"Ir pats mėgdavau šokti į Danę, bet ten maudytis, žinant tai, kokios būklės yra vanduo, nelabai malonu. Jau seniai to nedariau", – prisipažino S.Gentvilas.

Panaši situacija susiklosčiusi ir Kalotės ežere. Telkinys yra prisotintas maistmedžiagių, todėl čia puiki terpė veistis įvairiems dumbliams.

Vis dėlto situacija minėtame ežere nėra kritinė, maudynės čia gali pakenkti tik alergiškiems žmonėms.

Pažadėjo pats atsigerti

Miesto vadovai pripažįsta, jog Danės klausimą reikia spręsti nedelsiant.

Per patį miesto centrą tekanti upė teršiama stebinamais mastais. Klaipėdos universiteto ir Švedijos mokslininkai atliko tyrimus, kurių metu identifikuota 160 Danės taršos šaltinių.

Tyrimų duomenimis, labiausiai upę teršia žemės ūkio subjektai bei nelegalūs nuotekų tinklai.

Uostamiestyje jau imtasi veiksmų, kad teršalų į Danę patektų kuo mažiau.

Šiuo metu, pasak mero patarėjo, vienintelis likęs taršos šaltinis, kurį planuojama sutvarkyti per penketą metų, – Trinyčių tvenkinys. Į jį suteka visos lietaus nuotekos.
Visi kiti anksčiau teršusieji jau pažaboti – Tauralaukis, Mažasis Kaimelis, Paupių kaimas – prijungti prie nuotekų tinklų ir Danės nebeteršia.

Klaipėdoje jau investuota apie 100 mln. litų į tai, kad tose vietose esantys namai būtų prijungti prie centralizuotų tinklų.

Šiuo metu, mero patarėjo teigimu, tūkstančių gyventojų nuotekos nebepatenka į upę.

"Galiu mesti iššūkį Kretingos ir Klaipėdos rajono merams, kad 2020-aisiais aš galėsiu išgerti stiklinę virinto Danės vandens", – nepabūgo S.Gentvilas.

Prisidės ir Kretinga

Išvalyti ir klaipėdiečių poilsiui pritaikyti Danę užsimojęs politikas pastebėjo, kad vien uostamiesčio atstovai to padaryti nepajėgs.

Didžioji dalis teršalų į mieste tekančią upę atplaukia iš Klaipėdos rajono ir Kretingos.

Šiuo metu jau žinoma, kaip pažaboti ir teršalų patekimą iš Trinyčių parko. Čia bus įrengta speciali gaudyklė, kuri surinks visus su lietaus vandeniu nuo kelio dangos nutekančius teršalus – alyvą, degalus, automobilių padangų, stabdžių trinkelių daleles.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė patikino, jog tokie veiksmai ateityje numatomi.

"Mes jau valėme tvenkinius. Jeigu ir toliau bus lėšų, tvarkysime. Žinoma, jeigu Klaipėda tvarkys, tai tvarkysime ir mes", – užtikrino D.Skruibienė.

Seks Vienos pavyzdžiu

Pasiekus, kad Danė nebebūtų teršiama, Klaipėdos centre svarstoma galimybė įrengti paplūdimių.
Bent vienas toks objektas galėtų atsirasti net senamiestyje.

"Čia galėtų būti ir rekreacinės zonos. Pavyzdžiui, būtų įrengti viešieji griliai. Tai įprasta Vienoje. Šalia Dunojaus savivaldybė įsteigė viešuosius grilius, kuriuos galima išsinuomoti už simbolinį mokestį", – tvirtino S.Gentvilas.

Mero patarėjas pastebėjo, kad tokie sprendimai byloja apie miesto gebėjimą pritraukti žmones ne tik dirbti, bet ir ilsėtis.

Tikimasi, kad ir uostamiestis taptų toks pat patrauklus, jeigu pavyktų įrengti maudyklų Danėje.

Tarptautinės patirties turintis politikas pasakojo, kad Vienoje, pačiame miesto centre, netoli Lietuvos ambasados ir visai šalia UNESCO paveldo objektų, įrengtas būtent toks miesto paplūdimys. Jis miestiečius bei turistus vilioja visą parą.

"Klaipėdoje tai yra daugiau nei įmanoma", – konstatavo S.Gentvilas.

Kitą paplūdimį siūloma įrengti netoli Joniškės kapinių, greta irkluotojų bazės.

Upė nėra išnaudota

Tačiau Klaipėdos turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Romena Savickienė abejoja, ar toks projektas sulauktų klaipėdiečių bei turistų dėmesio.

"Mes esame pajūris. Tuo ir išsiskiriame, kad turime jūrą ir paplūdimius", – pastebėjo R.Savickienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad uostamiesčio paplūdimių infrastruktūra išplėtota puikiai – čia nesunku patekti tiek viešuoju, tiek privačiu transportu, yra pėsčiųjų takai, persirengimo būdelės, tualetai, budi gelbėtojai, todėl į pajūrį ne gėda siųsti bet kurios šalies turistus.

"Mūsų variantas yra vienas palankiausių. Nežinau, ar būtų susidomėjusiųjų paplūdimiais prie Danės", – svarstė Klaipėdos TIC vadovė.

Vis dėlto, pasak turizmo specialistės, upė nėra pakankamai išnaudota, tačiau čia vertėtų susitelkti ne į maudyklas, o į tokias pramogas kaip vandens dviračių, baidarių, kateriukų nuoma.

R.Savickienės teigimu, maudyklų klausimas būtų aktualus tik tuomet, jeigu šalia miesto būtų didelių ežerų, kur būtų galima rinktis kitokį poilsį nei prie jūros.

Kretingoje pliažą uždarė

Bandydami išvengti nemalonių incidentų jūroje, žmonės neretai akis kreipdavo į paplūdimį Kretingoje.
Tačiau šiomis dienomis apsilankyti vieninteliame miesto paplūdimyje ir išsimaudyti ten esančiame tvenkinyje nepavyktų. Mat čia jau zuja statybininkai.

Tvoskiant karščiams ir vasarai pasiekus momentą, kai į paplūdimius plūsta didžiausi poilsiautojų būriai, Kretingos rajono savivaldybė užsimojo minėtą vietą pritaikyti poilsiui.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja prognozavo, kad numatyti darbai veikiausiai bus baigti tik rugsėjo pabaigoje.

"Sutartis yra iki rugpjūčio 26 d. su galimybe pratęsti dar vienam mėnesiui. Ko gero, mes matome, kad to pratęsimo reikės", – pripažino D.Skruibienė.

Šalia gyventojų pamėgto tvenkinio bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, lieptas, vaikų žaidimo aikštelės, suoliukai, persirengimo kabinos, tualetai.

"Darbus stengiamės daryti kuo anksčiau, nes tokie darbai – rudeniui netinkami. Terminai taip nusitęsė dėl finansavimo sutarčių", – sprendimą pačiame vasaros įkarštyje iš poilsiautojų atimti paplūdimį motyvavo pavaduotoja.

D.Skruibienė pabrėžė, kad gyventojai neturėtų nuogąstauti, kad nuo šiol nebus kur išsimaudyti. Tai padaryti kretingiškiai ir miesto svečiai gali kitoje tvenkinio pusėje.

Apsitvėrė tvoromis

Neretai norintiems išsimaudyti ne jūroje kelią gali užkirsti ir šalia vandens gyvenančių žmonių pastatytos tvoros.
Nuo gegužės 1-osios Aplinkos ministerija organizuoja akciją "Tvora". Jos metu ieškoma vandens telkinių pakrantėse nelegaliai išdygusių tvorų ar pastatų, užkertančių kelią prie vandens.

Buvo atlikti 33 patikrinimai pagal gautus skundus ar pranešimus ir 9 patikrinimai, kurių metu buvo tikrinamos vandens telkinių pakrantės.

Tikrinimų metu net 14 kartų buvo duoti privalomieji nurodymai nuversti tvoras.

Pašnekovo teigimu, 11 atvejų tvoros buvo pašalintos.
Vienam pažeidėjui duoto privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas, dar vienu atveju nurodymo terminas dar nėra pasibaigęs.

"Vienu atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, tačiau tvora dar nepašalinta – pažeidėjui išsiųstas šaukimas atvykti į Departamento Palangos miesto agentūrą", – informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas.

Tvoras gyventojai neteisėtai buvo įsirengę prie Župės upės, esančios Radailių kaime, Juodupės upelio, prie Šventosios upės ir prie Rąžės Palangoje bei prie Mintaujos upelio Tauragėje.