Jūra tarsi užkoduota šeimos genuose

Requiem vyriausiajam Nagiui

Kapitonas, tarptautinės jūrų teisės specialistas Aleksandras Nagys (1938 – 2020) baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą 1962–1970 m. dirbo refrižeratorių laivyno bazės transporto laivuose „Plaja Chiron“, „Štormas“, „Privolžk“ kapitono padėjėju, kapitonu.

Kaliningrado valstybiniame universitete 1976 m. įgijęs teisininko kvalifikaciją buvo išrinktas Klaipėdos refrižeratorių laivyno bazės profsąjungos pirmininko pavaduotoju, vėliau pirmininku.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1989 m. buvo vienas iš 56 jūrininkų, steigiamajame susirinkime atkūrusių Lietuvos jūrininkų sąjungą. 1990 m. jis buvo išrinktas Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko pavaduotoju ir iždininku; tas pareigas vykdė iki pat paskutinių dienų.

Išvyka: Alfredas su tėvuku ir broliu Kęstučiu 1975 m. (Interneto nuotr.)

Aleksandras Nagys buvo tarptautinės jūrų teisės magistras. Jis dėstė jūrų teisę Klaipėdos universitete, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje. Daug prisidėjo kurdamas lietuviškus jūrinius dokumentus, jūrų teisės aktus. Jis buvo vienas iš Tarptautinės jūrininkų konsultavimo misijos steigėjų Lietuvoje. Kartu su kolegomis iš Lietuvos jūrininkų sąjungos siekė, kad ši organizacija būtų priimta į Tarptautinę transporto darbuotojų federaciją (ITF), Europos transporto darbuotojų federaciją (ETF).

Didžiuosiuose žvejybos laivuose

Vyriausias sūnus Alfredas Nagys 1987 m. baigė Kaliningrado jūreivystės aukštosios mokyklos (KVIMU) radiotechnikos fakultetą, kur įgijo laivų radisto specialybę.

Alfredas Nagys pripažino, kad jo tėvai buvo liberalūs, suteikė visišką laisvę rinktis tai, ką nori. Dirbti žvejybos laivuose pasirinko todėl, kad su jūra buvo susijusi šeima. Ne tik tėvas, bet ir mamos brolis – dėdė buvo jūrininkas – dirbo žvejybos laivyne Tolimuosiuose Rytuose. Iš jo girdėdavo pasakojimų apie jūrininkus, laivus, reisus.

„Praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje žvejyba Klaipėdoje buvo pagirtina. Žvejybos laivynas nuolat gaudavo naujus laivus. Jame palyginti geri buvo ir atlyginimai“, – prisiminė tuos laikus Alfredas Nagys.

Vaikystė: mažasis Alfredas su tėčiu ir mama Zita Laimute Nagiene 1966 m. (Interneto nuotr.)

Mokslus Kaliningrade jis pasirinko todėl, kad tai buvo viena geriausių žvejybos laivyno specializacijos mokyklų Tarybų Sąjungoje. Praktiką jis atliko Klaipėdoje. Pirmą kartą į jūrą išėjo 1984 m. žvejybos transporto refrižeratoriuje „Antanas Sniečkus“. Plaukė į Atlantą prie Angolos surinkti iš žvejybinių laivų produkciją, kurią transportavo į Vakarų Europą.

Kita praktika buvo atliekama plaukiojančioje bazėje „Bojevaja slava“. Vyko į Šiaurės Atlantą prie Škotijos, kur apdirbo žvejų surinktas žuvis: silkes, skumbres.

Baigęs mokslus 1987 m. Alfredas Nagys gavo paskyrimą į Klaipėdos refrižeratorinių laivų bazę (BRF), kur dirbo radijo operatoriumi plaukiojančiose bazėse.

Viena iš jų buvo „Sovetskaja Litva“. Jos kapitonas tuo metu buvo Algirdas Kulbokas. Jame Alfredas Nagys dirbo ilgiausiai, atliko daugiausia reisų.

Po to – „Rybatskaja slava“, „Bojevaja slava“. Darbas dažniausiai buvo Šiaurės Atlante prie Škotijos ir Norvegijos krantų.

1989 m. vienam reisui buvo komandiruotas į Rygą, paskirtas į plaukiojančią bazę „Trudovaja slava“. Dirbo Atlanto pietuose prie Afrikos krantų: Angolos, Namibijos.

Vandenyne: „Rybackaja slava“ ir „Alytus“ Atlante, kur užfiksuotas praskrendantis amerikiečių lėktuvas. (Interneto nuotr.)

Žvejyba po nepriklausomybės

„1990 m. išėjau iš BRF-o, nes jau jautėsi nežinomybė dėl darbo,“ – pasakojo pašnekovas.

Devyniasdešimtieji metai. Jie buvo veržlūs, gyvenimas virė, prasidėjo privatūs verslai.

Dar neseniai milžinišką Klaipėdos vertybe ir didžiausiu darbdaviu buvęs okeaninės žvejybos laivynas ėmė sparčiai nykti, nes nutrūko susiklostę ryšiai, užsidarė žvejybos rinkos. Specialius mokslus baigę žvejybos specialistai tapo nereikalingi. Reikėjo kažkaip prasimanyti, iš ko išgyventi.

Alfredas Nagys pradėjo dirbti pirmuose privačiuose žvejų kooperatyvuose virėju ir žuvų apdirbėju. Iš žvejų kolūkio išsinuomojusi laivą 5 žmonių įgula Baltijos jūroje neutraliuose vandenyse prieš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos krantus gaudė menkes. Žuvų parduodavo vokiečiams ir danams. Pinigus pasidalindavo kaip dalininkai. Prisiminė, kad žvejyba buvo labai gera ir uždarbis neblogas, nes už parduotą produkciją gaudavo tvirta valiuta.

Darbas buvo sunkus. Paruošęs įgulai maistą (tai nebuvo sunku, nes kulinarija traukė nuo mažens), jis kartu su kitais, išskyrus kapitoną, turėdavo tvarkyti ir sugautas tonas žuvų.

Laivai: „Bojevaja slava“, kuri nuo 1992 m. pavadinta „S.Darius“, ir „Sovetskaja Litva“ – nuo 1992 m. „Raguva“ Klaipėdos žvejybos uoste 1980 m. (Interneto nuotr.)

Išbandė visus laivus

Metus pratempęs Baltijos žvejyboje ėmėsi ieškoti kito darbo. 1992 m. pasirašė kontraktą su norvegais dirbti radijo operatoriumi tanklaivyje „Irene“ su Norvegijos vėliava. Laivas plaukiojo trumpais atstumais Vakarų Europoje.

Įguloje eilinę sudėtį sudarė filipiniečiai, vadovaujančią – norvegai ir anglai. Teigė, kad prekybiniame laive pajutęs, kaip vakariečiai nepalankiai vertina jūrininkus iš buvusio rytų bloko. Laive susiformavo tarsi trys kastos: norvegai su anglais – sau, filipiniečiai – sau, o jis, lietuvis, bendrą kalbą ir supratimą laive radęs tik su ukrainiečiu elektromechaniku. Netgi valgyti tekdavo atskirai nuo visos įgulos.

Atidirbęs metus pagal kontraktą, jis suprato, kad prekybiniame laivyne yra savos taisyklės, gal netgi ir diskriminacija.

Be radijo operatoriaus darbo, tanklaivyje „Irene“ jis buvo atsakingas už laivo ir krovinio dokumentų ruošimą. Tai lėmė jo tolesnę veiklą. Pasibaigus kontraktui, nusprendė eiti dirbti jūrinį darbą į krantą.

1993 m. Alfredas Nagys pradėjo dirbti uoste įsikūrusiose laivų agentavimo – ekspeditorių kompanijose „Baltijos uosto paslaugų agentūra“, „Jūrtransa“. Nuo 1997 m. – bendrovėje „WmH Muller and Co“. Nuo 2000 m. buvo paskirtas „WmH Muller and Co“ direktoriumi, kur dirba iki šiol, yra šios bendrovės akcininkas.

„WmH Muller and Co“ teikia laivų agentavimo, krovinių ekspedijavimo, logistikos, laivų frachtavimo, geležinkelių vagonų užsakymo ir kitas su jūrine veikla susijusias paslaugas.

Krantas ir jūra

Kur jūrinės specialybės žmogui geriau – krante ar jūroje?

„Kiekviena turi savo pliusų ir minusų. Ilgame 9 mėnesių reise tenka bendrauti su daug skirtingų žmonių. Su vienais pavyksta bendrauti, su kitais – ne, nes visų poliai skirtingi. Atvirai pasakius, jūroje mačiau ir tokių žmonių, kuriems stogai važiuoja“, – pripažino Alfredas Nagys.

Krante viskas lyg ir paprasčiau. Pati jūrinė sritis nėra lengva. Čia darbas vyksta nuolat kintančios tarptautinės rinkos dalyje.

„Darbas įdomus, nėra monotonijos, bet būna streso. Pasitaiko ir valdžios institucijų nesupratimo. Geriausias pavyzdys, kai prieš kelerius metus Konkurencijos tarnyba neva suradusi pažeidėjus, nors jų realiai nebuvo, apdėjo verslo įmones didžiulėmis baudomis. Vieni išsikapstė, bet nemaža dalis subankrutavo“, – teigė Alfredas Nagys, kuris taip pat yra ir Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijos valdybos narys, Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys. Krante, matyt, geriau. Čia pat šeima, vaikai.

„Turiu keturias atžalas. Pirmi du vaikai iš pirmosios santuokos jau suaugę, sūnus su šeima gyvena ir dirba Vilniuje, o dukra yra pasaulio piliete – šiuo metu dirba Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Kiti du (sūnus ir dukra) kol kas dar gyvena kartu. Gyvendami prie jūros su šeima stengiamės dalyvauti visuomeninėje veikloje ieškodami miesto ir uosto darnos ir jūrinės valstybės puoselėjimo kelių. Galbūt dėl šios priežasties mano mažoji dukra pasirinko Klaipėdos jūrų kadetų mokyklą nuo jos įkūrimo pradžios, kur galbūt ras savo kelią“, – svarstė Alfredas Nagys.

Jis pats – tikras klaipėdietis. Čia gimė 1964 m., baigė Klaipėdos 18-ąją viduri