Daug idėjų

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba parengė įvairių laikų Lietuvos jūrinių asmenybių sąrašą. Jame – beveik 50 istorinių ir mūsų laikų asmenybių pavardžių.

Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje buvo iškeltos idėjos, kaip Klaipėdos mieste galėtų būti įamžintos jūrinės veiklos asmenybės.

Minėta, kad Smiltynėje nuo Senosios perkėlos iki Jūrų muziejaus galėtų būti įrengta jūrinių asmenybių alėja. Jūriniai akcentai galėtų būti formuojami ir Atgimimo aikštėje, rekonstruotame Danės skvere. Siūlyta, kad jūrinės asmenybės galėtų būti įamžintos Smiltynėje šalia „Albatroso“ paminklo.

Jūriniams akcentams turėtų būti išnaudojamos erdvės ir prie kruizinių laivų terminalo, o ateityje ir Memelio miesto teritorijoje. Taip pat akcentuota, kad Klaipėdoje reikėtų daugiau netikėtų, jūrinės dvasios, patrauklių, stebinančių akcentų viešosiose erdvėse.

Taip pat jūrinių asmenybių pavardės galėtų būti suteikiamos naujoms Klaipėdos miesto gatvėms.

Jūrinės asmenybės, turint ir pažintinę prasmę, būtų pristatomos mokyklose įvairia vaizdine pažintine medžiaga. Tai atitiktų ir šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybėje rengiamos strategijos iki 2030 m. kultūros veiklos punktą dėl teritorijų prie vandens atskleidimo ir įveiklinimo meninėmis priemonėmis.

Jūrinių asmenybių alėja

Dėliojasi nuostata, kad būtų netikslinga jūrines asmenybes iškeldinti į Smiltynę. Jos savo laiku dirbo Klaipėdos dalyje aplink Dangės upę ir nieko bendro su Smiltyne tiesiogiai neturėjo.

Taip pat jūrinių asmenybių pavardės galėtų būti suteikiamos naujoms Klaipėdos miesto gatvėms.

Klaipėdoje reikėtų kurti senąjį miestą primenančių maketų tinklą, taip leidžiant gidams patraukliau pristatyti uostamiestį turistams.

Galėtų būti Vitės kvartalo, Piliavietės zonos, 2–3 Dangės senojo uosto maketai. Prie jų galėtų būti Mažosios Lietuvos stiliumi įrengti stovai su senųjų nuotraukų stendais. Idealu būtų, jei maketų prieigose atsirastų natūralaus dydžio jūrinių asmenybių skulptūrėlių su uniforma, kokią jos dėvėjo, – sėdinčios ant suoliuko, vaikštančios pagal upę, žvelgiančios į uostą ir panašiai.

Manoma, kad prie Dangės maketai su nuotraukų pristatymu ir įamžintomis asmenybėmis galėtų būti skverelyje tarp Pilies, Žvejų gatvių ir Karlskronos alėjų, naujai rekonstruotame Dangės skverelyje.

Dangės skverelyje makete galėtų būti pristatyti čia buvę laivų statybos ir remonto verslai, su jais susijusios istorinės asmenybės. Jūrinės asmenybės parinktos pagal vietą, kur būtų maketai, galėtų būti ir netoli Vitės ar Piliavietės dalies maketų. Kur ir kokia konkreti asmenybė galėtų būti, turėtų siūlyti istorikai, kurie geriausiai žino jūrinių asmenybių veiklos Klaipėdoje detales.

Laivai ir kapitonai

Jei anksčiau ar vėliau prie Memelio miesto bus rekonstruotas pirmasis Klaipėdos uosto kapitono valdybos pastatas, prie jo turėtų atsirasti vieta ir Liudviko Stulpino natūralaus dydžio skulptūrai.

Lietuvos kariuomenė Klaipėdos mieste galėtų įamžinti su kariniu laivynu susijusius asmenis,  pirmąjį Lietuvos jūrų laivyno admirolą Raimundą Saulių Baltušką.

Klaipėdoje turėtų būti įamžinta ir ta vieta, iš kur į pirmąjį plaukimą aplink pasaulį išplaukė jachta „Lietuva“ su kapitonu Steponu Kudzevičiumi.

Dėl įamžinimo modelio ir kitų idėjų vyko susitikimas su Klaipėdos miesto dailininku Mindaugu Petruliu. Jam idėjos pasirodė priimtinos, tačiau pasiūlyta pradėti nuo kažko konkretesnio.

Manoma, kad skverelyje tarp Pilies, Žvejų gatvių ir Karlskronos alėjų galėtų būti atiduota duoklė Lietuvos prieškariniam laivynui, jame dirbusiems prieškario jūrų kapitonams iš Jūrinių asmenybių sąrašo. Galbūt galėtų atsirasti istorinio prieškario laivo maketo dalis. Toks įamžinimas turėtų atsirasti bent jau iki 2023 m.Šis įamžinimas būtų ir savotiška duoklė kitais metais pažymimam Lietuvos jūrinio laivyno 100-mečiui.