Ištyrė jūros dugną

2021 m. buvo baigtas Lietuvą su Lenkija jungsiančio kabelio "Harmony Link" klojimo trasos Baltijos jūros dugne mokslinis tyrimas. Kol kas duomenys apie tikslią kabelio vietą nėra pateikiami, nes dar bus vertinama Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų tyrimo medžiaga.

Vykdant "Harmony Link" jungties dugno tyrimus buvo naudojami ne tik sonarai, magnetometrai, bet ir nuotoliniu būdu valdomi robotai. Skenuojant jūros dugną buvo ieškoma ne tik palankiausios kabelio klojimo vietos, bet ir analizuojama, ar dugne nėra įprastų ir cheminių ginklų, nuskendusių laivų ar kitokių karo liekanų.

Remiantis jūros dugno tyrimais analizuojama elektros kabelio klojimo ir užkasimo jūros dugne rizika.

Antra elektros linija

Elektros kabelį "Harmony Link" tiesia Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai "Litgrid" ir PSE. Įrengti jūrinį kabelį kainuos apie 700 mln. eurų. Iš jų apie 500 mln. eurų dengs Europos Sąjunga.

Aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros linija "Harmony Link" tiesiama nuo Lenkijos Žarnoviec vietovės, kur bus elektros pastotė iki Darbėnų Lietuvoje, ten elektros pastotė naujai bus statoma "Litgrid" įsigytame žemės sklype.

Iš viso "Harmony Link" ilgis bus 330 km. Iš jų apie 290 km tęsis jūros dugnu. Liniją planuojama įrengti iki 2025 m. Tai bus antra linija tarp Lietuvos ir Lenkijos. Nuo 2016 m. veikia elektros linija "LitPol Link", kuri jungia Lietuvos ir Lenkijos elektros pastotes prie Alytaus ir Elko. Šios linijos ilgis 163 km. Ją įrengti kainavo apie 350 mln. eurų.

Abi šios linijos reikalingos tam, kad Lietuva, Latvija ir Estija galėtų sinchronizuotis į bendrą sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklu. Apie 2025 m. Baltijos šalys planuoja atsijungti nuo BRELL žiedo, kuris jas jungia su Rusija.

Planas: Lenkija ketina iki 2027 m. pabaigti statyti atominę elektrinę. "Pl.wikipedia" nuotr.

Mokės kompensacijas

Šiomis dienomis Lietuvos Vyriausybė analizavo kompensavimo tvarką už mišką ir žemės naudmenis tiesiant elektros kabelį "Harmony Link" nuo jūros iki Darbėnų.

Nuo jūros ateinanti aukštos įtampos kabelio trasa pasirinkta taip, kad reikėtų mokėti kaip įmanoma mažesnes kompensacijas.

Kabelio linija kirs 7 miško sklypus, kuriuos valdo Valstybinių miškų urėdija, ir vieną žemės sklypą, kurį valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Taip pat ji kirs 11 privačių žemės ir miško sklypų.

Iš viso kompensacijoms už valstybės ir privačius sklypus numatyta 68 tūkst. 595 eurai. Jas mokės Lietuvos valstybinė energetikos bendrovė "Litgrid".

Brangiausia – lenkų elektra

Šiuo metu Lenkijos didmeninės elektros pardavimo kainos apie 50 proc. lenkia Europos elektros kainų vidurkį.

Jei kas nors mano, kad paleidus elektros liniją "Harmony Link" į Lietuvą plūstelės pigesnė elektra, labai klysta, nors gali susidaryti įspūdis, kad Lenkija yra gerokai pigesnio pragyvenimo šalis nei Lietuva.

Esmė ta, kad Lenkijos energetikos sektorius net 70 proc. priklauso nuo kietojo iškastinio kuro. Neatsitiktinai Lenkijos didmeninės elektros kainos yra vienos aukščiausių Europoje. Jos turi tendenciją dar labiau augti, nes dėl klimato kaitos anglies dvideginio išmetimo leidimai smarkiai brangsta.

Jau dabar Lenkijos didmeninės elektros pardavimo kainos apie 50 proc. lenkia Europos elektros kainų vidurkį.

Lenkijos elektra ateityje gali ir pigti – šalis turi itin ambicingus vėjo jėgainių statybos jūroje planus. Ji iki 2040 m. planuoja iškastiniu kuru gaminamos elektros sistemą pakeisti nauja ir gauti elektros energiją iš vėjo jėgainių.

Taip pat Lenkija planuoja statyti atominę elektrinę. Ji būtų statoma vietovėje prie Žarnoviec, iš kur prasidėtų elektros linija "Harmony Link" į Lietuvą. 1 600 megavatų (MW) galios atominę elektrinę lenkai planuoja pastatyti iki 2027 m. Toje vietoje atominė elektrinė jau buvo pradėta statyti 1982 m. 1986 m. įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija jos statybas Lenkijoje 1989 m. sustabdė. Jas vėl atnaujinti nuspręsta 2014 m.