Paskui neatpažintą laivą

Šiomis dienomis Lietuvos krašto apsaugos, vidaus reikalų ir susisiekimo ministrai pasirašė bendrą įsakymą dėl Objektų jūros rajone ir Kuršių mariose atpažinimo tvarkos aprašo.

Iš esmės pakoreguotas vienos seniausių ir mažiausiai tobulintos dar 1996 m. priimtos Lietuvos jūros rajono apsaugos sistemos taisyklės.

Šios taisyklės buvo priimtos tam, kad Baltijos jūros Lietuvos zonoje būtų užtikrintas saugumas ir ekonominiai interesai. Tam ir buvo sudaryta jūros stebėjimo sistema. Jos tikslas buvo per įvairias institucijas sukurti vieną bendrą įvairių objektų atpažinimo jūroje paveikslą.

Iš to laiko liko prisiminimas, kaip maždaug 2002 m. grupė specialistų ir žurnalistų su pasieniečių kateriu plaukė prie Būtingės naftos terminalo, kur po kelių naftos išsiliejimų į jūrą vyko saugos mokymai. Grįžtant į pasieniečių katerį atsiųsta žinia, kad per Lietuvos teritorinius vandenis plaukia neatpažįstamas ir signalų į paklausimus neteikiantis laivas.

Pasieniečiai kartu su Būtingės naftos terminalo saugos mokymo stebėtojais išskubėjo prie neatpažinto laivo. Paaiškėjo, kad jame nebuvo nei teroristų, nei kokių nors kitos šalies tarnybų. Laive tiesiog neveikė automatinė atpažinimo sistema.

Pastebėjusios ką nors įtartino institucijos ir juridiniai asmenys privalėdavo dalintis informacija, pagal kurią bus kuriamas skaitmeninis jūros rajono ir Kuršių marių vaizdas.

Skaitmeninis jūros paveikslas

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prieš 20 ir daugiau metų Baltijos jūros regionas buvo laikomas vienu ramiausių. Tuo metu į Baltijos jūrą plaukiantiems kruizinių laivų turistams net skleista žinia, kad šie patenkantys į vieną saugiausių regionų.

Dabar situacija yra pasikeitusi. Nors po Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO Baltijos jūra laikoma tarsi vidine Atlanto karinio aljanso jūra, agresyvios Rusijos buvimas prie Baltijos jūros krantų pripažįstamas kaip keliantis grėsmių.

Matyt, ir tai lemia, kad Lietuva, veikiausiai ir kitos Baltijos jūros šalys, keičia Baltijos jūros ir savo teritorinių vandenų, ypač tų, kurie turi sąlyčio su Rusija, stebėjimo sistemas, koreguoja jau seniau priimtų taisyklių aprašus.

Iki šiol labiau buvo akcentuojamas Baltijos jūros stebėjimas. Jį vykdė įvairios Lietuvos institucijos, kurios naudojosi tarpusavyje sujungtomis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis. Minimos krašto apsaugos, valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos, laivybos kontrolės institucijos.

Pastebėjusios ką nors įtartino jos privalėdavo dalintis informacija. Pagal gautus duomenis tarsi buvo kuriamas skaitmeninis jūros rajono vaizdas.

Jūros rajonas buvo stebimas ne tik dėl kokių nors galimų Lietuvos suvereniteto pažeidimų teritorinėje jūroje, bet, iš esmės, dėl paieškos ir gelbėjimo, galimos jūros taršos, jūros išteklių naudojimo veiklos.

Privalės deklaruoti veiklą

Laikams keičiantis kinta ir Baltijos jūros bei Kuršių marių stebėjimo sistemos. Kaip ir anksčiau pagal gaunamus duomenis bus kuriamas Baltijos jūros rajono bei Kuršių marių stebėjimo paveikslas.

Numatyta, kad tarptautinio lygio Lietuvos teritoriniai vandenys bus nuolat stebimi automatinėmis vaizdo stebėjimo sistemomis ir vaizdo jutikliais. Bus fiksuojami visi objektai, nustatomi jų identifikaciniai duomenys, kurie yra būdingi laivams. Jei jūroje plūduriuos objektas be identifikacinių duomenų – iš laivo iškritęs konteineris, kitoks krovinys, plūduras ar panašiai, informacija apie jį turės būti vizualiai patvirtinta vaizdo stebėjimo sistemomis arba juos apžiūrinčio laivo pateikta informacija.

Numatoma, kad objektams jūroje atpažinti gali būti pasitelkiami kitų institucijų laivai, orlaiviai ir kitokios techninės priemonės. Taip pat suteikiama teisė stebėjimams naudoti ir kitų institucijų turimomis radiolokacinėmis ir kitokiomis priemonėmis.

Pagrindinis jūros rajono stebėtojas arba stebėjimo sistemos operatorius bus Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos. Kuršių mariose pagrindinis stebėtojas bus Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Joms suteikiama teisė stebint jūros rajoną ir Kuršių marias kreiptis į kitas institucijas, kad šios pateiktų duomenis apie objektus jūroje ir Kuršių mariose.

Nauja yra tai, kad ūkio subjektai privalės deklaruoti savo veiklą, jei vykdys kokius nors darbus jūros rajone ar Kuršių mariose.