Naują keleivių ir krovinių terminalą pasistatęs Klaipėdos uostas maždaug po metų gali likti su išretėjusiais jūrų keltų reisais.

Diskriminacinės sąlygos

"2014 metais matome perspektyvas, kad Klaipėdos uoste gali daugėti jūrų keltais gabenamų krovinių. Tačiau dėl 2015-ųjų tokio optimizmo nėra", – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Baltijos jūros keltų verslui 2015 metais didelį smūgį smogs nepamatuotos Europos Sąjungos iniciatyvos Baltijos ir Šiaurės jūras paversti išskirtinėmis pavyzdinės ekologiškos laivybos zonomis.

"Išskirtiniai reikalavimai laivų degalams, įsigaliosiantys nuo 2015 metų sausio 1 dienos, mano požiūriu, yra diskriminaciniai. Reikalavimai įsigalios tik Baltijos Šiaurės jūrų šalims ir nebus taikomi Viduržemio jūros regione. Nesuvokiama, kaip Europos Sąjungoje skirtingų regionų uostams gali būti taikomos diskriminacinės sąlygos", – stebėjosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis teigė domėjęsis, kokią įtaką Baltijos jūros taršai daro laivai, ir nė vienoje institucijoje neišgirdo atsakymo, kad apskritai yra fiksuojama kokia nors konkreti laivų tarša jūrai.

"Dabar lyg jau teigiama, kad Baltijos jūroje plaukiojantys laivai savo išmetalais teršia pakrančių regionus. Lietuva, Latvija ir Estija yra vyraujančių vėjų iš Baltijos jūros kelyje. Negirdėjau jokių nusiskundimų, kad iš Baltijos jūros nuo laivų į pakrantes būtų nešami kenksmingi išmetalai", – kalbėjo A.Vaitkus.

Laukia staigus brangimas

Jei ir yra kokia nors laivų tarša, ji netgi naudinga Baltijos jūros pakrantėms. Mokslininkai pastebi, kad sudegus jūriniam mazutui iš laivų išsiskyrę sieros ir azoto junginiai yra tarsi trąša. Bet kuriuo atveju šių junginių yra įprastose azotinėse trąšose.

Europos Sąjungos valdininkų eksperimentai Baltijos jūros laivyboje gali labai brangiai kainuoti Baltijos šalių gyventojams. Brangstantys jūrų gabenimai atsispindės prekių kainose.

"Kartu su Klaipėdoje esančios keltų laivybos kompanijos "DFDS Seaways" atstovais paskaičiavome, kad dėl reikalavimų degalams nuo 2015 metų krovinių gabenimas jūrų keltais Klaipėdos–Kylio linijoje pabrangs apie 50 proc.", – tikino A.Drungilas.

Ar tokiais kainų šuoliais sugebės jūrų keltų kompanijos į keltus pritraukti sunkvežimius?

Abejotina. Jau dabar gabenti krovinius jūrų keltais yra brangiau nei vežti juos sausuma.

Kai pakils kainos, ir tie vilkikai, kurie į Vokietiją dar plaukdavo keltais, riedės keliais.

"Ro ro laivai yra labiausiai ekologiškas transportas, nes surenka automobilius iš kelių. Todėl reikalavimai, žymiai pabranginsiantys krovinių gabenimą laivais, atrodo keistoki, juo labiau, jog yra ES ir pasaulinės transporto sistemos nuostata orientuotis į tas transporto priemones, kurios vienu metu gali gabenti didžiausius kiekius krovinių. Laivai ir yra tokios transporto priemonės", – pastebėjo A.Vaitkus.

Pajautė linijos netektį

Tarp rytinės Baltijos uostų, įskaitant ir Rusijos, Klaipėdoje kraunama daugiausiai jūrų keltais gabenamų krovinių. Per metus jie siekia apie 5 mln. tonų.
Klaipėdos uoste yra giliausios krovinių gabenimo jūrų keltais tradicijos.

Šiemet per 11 mėnesių Klaipėdoje krauta 4,3 mln. tonų ro ro krovinių. Antroje vietoje esantis Talino uostas nuo Klaipėdos atsilieka daugiau kaip 1 mln. tonų jūrų keltais gabenamų krovinių. Į Ventspilį jūrų keltais gabenamų krovinių krova už Klaipėdos uostą mažesnė beveik 2 mln. tonų. Rusijos Sankt Peterburgo ir Ust Lugos uostai nuo Klaipėdos atsilieka maždaug po 3 mln. tonų kiekvienas.

Tiesa, Sankt Peterburgo ir Ust Lugos uostuose jūrų keltais gabenamų krovinių augimo tendencijos šiemet yra teigiamos. Sankt Peterburge ro ro krova kilo maždaug trečdaliu, Ust Lugoje – apie 15 proc., palyginti su pernai. Į šiuos Rusijos miestus atidaromos naujos keltų linijos, pertvarkomos senosios intensyvinant keltų reisų kiekius.

Klaipėdos uoste per 11 mėnesių krauta 182 tūkst. mažiau jūrų keltais atgabentų krovinių. Šios krovos kritimas sudarė per 4 proc. Tai aiškinama tuo, kad nuo rugsėjo nebeliko keltų linijos tarp Klaipėdos ir Zasnico. Didesnis, maždaug 6 proc., krovos kritimas fiksuotas tik Talino uoste.

Bendra tendencija yra tokia, kad jūrų keltais gabenamų krovinių šiemet rytinės Baltijos jūros regione yra maždaug 4 proc. daugiau.

Pagal keleivių srautus Klaipėdos uostas šviesmečiais atsilieka nuo Talino uosto. Klaipėdoje per 11 mėnesių lankėsi apie 300 tūkst. keltų keleivių, kai Taline jų buvo 7,8 mln. Netgi Rygoje, kur ro ro krovinių mažai, apsilankė gerokai daugiau negu Klaipėdoje, – beveik 660 jūrų keltų keleivių.

Daugiausiai terminalų – Švedijoje

Šiuo metu didžiausias pasaulyje jūrų keltų tinklas yra kaip tik Baltijos jūros regione. Baltijos jūroje plaukioja 189 jūrų keltai. Juos valdo 33 laivybos kompanijos.
Interneto svetainė "Baltictransportmaps.com“ aprėpia visas linijas. Baltijos jūra išraižyta siauromis linijomis, kurios jungia įvairius uostamiesčius.

Daugiausiai laivybos linijų Baltijos jūroje turi laivybos kompanija „Finnline“ (14 linijų). Ji atidarė kelias naujas linijas su Rusijos uostais Suomių įlankos regione. „DFDS Seaways“, turėjusi 13 linijų, sumažino jų iki 11. „Stena Line“ turi 10 linijų, „Tallink/Silja – 7, "Transfennica“, "Viking Line", "Fergen" po 5.

Atskirose šalyse, kaip Švedija, yra 39 jūrų keltų terminalai 23-uose uostuose. Danijoje veikia 25 jūrų keltų terminalų 19-oje uostų, Suomijoje – 25 terminalai 12-oje uostų. Vokietijoje devyniuose uostuose veikia 19 terminalų. Estijoje veikia šeši jūrų keltų terminalai trijuose uostuose. Tiek pat jų ir Lenkijoje. Latvija turi po vieną jūrų keltų terminalą Rygoje, Ventspilyje ir

Liepojoje. Rusija skelbiasi turinti 3 terminalus Sankt Peterburge. 2 – Ust Lugoje ir vieną Baltijske Kaliningrado srityje.

Lietuva kol kas oficialiai skelbia turinti vieną KLASCO jūrų keltų terminalą Smeltės pusiasalyje. Netrukus turėtų būti atidarytas dar vienas naujas terminalas prie II Smiltynės perkėlos. Jo operatorius – Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovė.