Laimėjo konkursą

Klaipėdos jūrų kadetų mokykloje duris atvėrė nauja edukacinė erdvė – laivo fizikos klasė.

Mokyklos direktoriaus pavaduotojas neformaliajam ugdymui Arvydas Piepalius labai džiaugėsi šiuo bendru su Lietuvos jūrų muziejumi projektu.

"Muziejus turėjo parengęs ekspoziciją, jis mums ją perleido. O rėmėjai suremontavo turbūt labiausiai visoje mokykloje apleistą klasę – fizikos kabinetą, kuris nebuvo atnaujintas nuo 1963 m. Viskas kainavo 20 tūkst. eurų", – pasakojo A.Piepalius.

Tokia klasė uostamiestyje tiesiog buvo būtina, kurgi, jei ne prie jūros, galima sužinoti, kodėl laivas plaukia?

Finansavimas šiam sumanymui gautas laimėjus savivaldybės, kuri skyrė 6 tūkst. eurų, konkursą, o rėmėjai, viena uosto įmonė, dosniai atseikėjo dar 14 tūkst. eurų.

Jūrų muziejus – pirmasis Lietuvoje muziejus, įrengęs mokykloje specializuotą klasę.

Kadangi dėl karantino pamokos mokykloje nevyksta, šį mėnesį mokymas startuos virtualiai, o gyvai bus tęsiamas, kai pasibaigs griežti ribojimai.

Idėja sklandė ore

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė prisiminė, kad mintis įrengti tokią klasę gimė pernai, pasirašius bendradarbiavimo sutartį su naujos jūrinės pakraipos mokykla.

"Jūrų muziejus jau seniai svajojo įrengti eksperimentinę mokomąją erdvę, kur būtų galima fiziškai perteikti daugelį dėsnių, dėl kurių geležiniai laivai jūromis plaukioja ir neskęsta. Tam tikra muziejaus dalis buvo nukelta į mokyklą, kur vaikai dabar praktiškai galės matyti, kaip laivas yra sukonstruotas, kodėl jis gali plaukti", – kalbėjo muziejaus direktorė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laivo fizikos klasėje moksleiviai gali patys pabandyti įvairiais būdais sutvirtinti burlaivio korpuso lentas, akivaizdžiai suprasti, kaip veikia balasto sistema, pasigaminti laivelių, juos plukdyti, mėginti panardinti ir iškelti povandeninio laivo modelį.

Klasėje parodoma, kaip buvo kuriamos pirmosios plaukimo priemonės iš rąstų, medžių šakų, vėliau išmokta susirišti kelis storesnius pagalius į plaustą.

Jūrinio mokymo bazė

Klasės kūrimą kuravęs Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyr. fondų saugotojas istorikas Romualdas Adomavičius teigė, kad irtis plaustais pakako karties ir žmogaus jėgos bei sumanumo, vėliau atsirado irklai plokščiais galais.

Išmokus pasisiūti bures, laivus pradėjo varyti vėjas.

Įgyvendino: Lietuvos jūrų muziejus jau seniai svajojo įrengti eksperimentinę mokomąją erdvę, kur galima būtų fiziškai perteikti daugelį dėsnių, dėl kurių geležiniai laivai jūromis plaukioja ir neskęsta. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Tokia klasė uostamiestyje tiesiog buvo būtina, kurgi, jei ne prie jūros, galima sužinoti, kodėl laivas plaukia? Ši klasė – puikus pavyzdys, kad reikia pasaulį pažinti veikiant, o ne sausai dėstant faktus", – džiaugėsi O.Žalienė.

Laivo fizikos klasėje pagal muziejaus parengtą mokymo programą vaikus mokys ir Lietuvos jūrų muziejaus edukatoriai, ir Jūrų kadetų mokyklos mokytojai.

Čia bus siūloma rengti ne tik fizikos, bet ir istorijos, geografijos, dailės, literatūros ir kt. pamokas.

Ši klasė bus atvira ir kitų Klaipėdos mokyklų moksleiviams.