Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesiai bei narai mokė moksleivius kaip elgtis ant trapaus ledo. 

Svarbi pirmoji minutė

Ant Trinyčių tvenkinio ledo antradienį vykusius mokymus stebėjo aplinkinių mokyklų mokinių būrys. Ugniagesiai ne tik vaizdžiai pasakojo kaip turėtų elgtis žmogus, atsidūręs vandenyje, bet ir demonstravo skęstančiojo gelbėjimo būdus.

„Įlūžus yra trys svarbūs laiko tarpai. Tai pirmoji minutė, po to dešimt pirmųjų minučių, bei valanda nuo nelaimės pradžios, kol žmogaus organizmas kovoja su šalčiu“, – aiškino Klaipėdos apskrities gelbėjimo valdybos viršininko patarėjas Edmundas Stalmokas.

Ugniagesiai mokė, kaip reikėtų elgtis pirmąją nelaimės minutę.

„Reikėtų stengtis atstatyti kvėpavimą, nes įkirtus į šaltą vandenį, žmogus išsigąsta. Žmogus kvėpuoja tik trečdaliu plaučių. Kai žmogus įkrenta į vandenį, ventiliacija padidėja. Giliai įtraukus oro į plaučius, žmogus turės šansų išsilaikyti vandens paviršiuje“, – aiškino viršininko patarėjas.

Specialistai pataria nelaimės akimirką nesiblaškyti, jei įmanoma patariama nusimauti batus, atsikratyti papildomo svorio.

Demonstravo gelbėjimo būdus

Bėdos ištiktas žmogus turėtų stengtis grįžti į krantą tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo.

Narai vaikams demonstravo kaip reikėtų padėti rankas, kad būtų galimybė išsiropšti iš eketės.

„Jei įmanoma, reikia ištiesti kojas ir jas judinant, mėginti atsispirti į eketės kraštą. Užlipus ant eketės krašto, negalima stotis, reikia ridentis visu kūnu kranto link“, – pabrėžė E.Stalmokas.

Gelbėtojai rodė moksleiviams, kad taisyklingai padėti nelaimės ištiktam draugui. Gelbėtojai pabrėžė, kad jokiu būdu negalima įlūžusiam žmogui duoti rankos, nes šis gali įsitempti gelbėtoją su savimi po vandeniu. Narai demonstravo kaip reikia ištraukti žmogų medžio šakos ar diržo pagalba.

„Per pirmas dešimt minučių žmogus turi daugiausiai šansų išsigelbėti. Pavėlavus, raumenys nuo šalčio ims stingti. Tolimesni veiksmai gali būti neefektyvūs, o žmogus taip tik išeikvos visą kūno šilumą“, – pastebėjo E.Stalmokas.

Blogiausiu atveju patariama kuo arčiau prisitraukti prie eketės krašto.

„Jei žmogus prarastų sąmonę, reikia stengtis, kad galva liktų vandens paviršiuje. Geriausia, kad ant ledo krašto. Taip žmogus gali išbūti net valandą. Per tokį laiką gal būt jį kas nors pamatys, ištraukus iš vandens, būtų šansas jį atgaivinti. Sąmonę jis būtų praradęs, tačiau liktų galimybė išgyventi“, – pasakojo E.Stalmokas.

Skaičiuoja aukas

E.Stalmokas tikino, kad žmogaus kūnas, patekęs į šaltą vandenį, stengiasi atsikratyti skysčių.

„Žmogui patariama susiriesti. Juk šaltyje kraujas suteka į vidaus organus. Todėl ir sąmonė prarandama, nes sutrinka kraujotaka galūnėse ir galvoje. Tad reikia stengtis išsaugoti kūno šilumą“, – kalbėjo E.Stalmokas.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas Mindaugas Jovaišas tikino, kad šiemet jau yra tekę gelbėti miesto tvenkiniuose įlūžusius žmones. Vasario 14-ąją Žardės tvenkinyje į ledą įlūžo maža mergaitė. Mergaitę išgelbėjo praeiviai. Netrukus atskubėję ugniagesiai-gelbėtojai ir nusinešė vaiką į ugniagesių automobilį. 2004 metais gimusi mergaitė buvo sušalusi.

Kitą dieną, vasario 15-ąją Endriejavo miestelyje esančiame Kapstato ežere nuskendo jaunas apie 30 metų vyras.

Praėjusį šeštadienį Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijos Gelžinių kaime karjero ledo properšoje rasta nuskendusi moteris. Nelaimės vietą pasiekę ugniagesiai rado vietinės 74 metų moters gyventojos kūną. Ant ledo buvo likęs moters dviratis.