Nežino, ką turi

Apie patikėjimo teise valdomą valstybės NT tikslios informacijos neturi trečdalis jį valdančių savivaldybių. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas.

Savivaldybės patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja tuo valstybės turtu, kuris joms perduodamas valstybinėms  funkcijoms atlikti, ir valstybės turtu, kuris priskirtas, bet dar neperduotas savivaldybių nuosavybei.

"Auditas parodė, kad analizuotais atvejais savivaldybės netinkamai įvertino turto reikalingumą, o Vyriausybė, perduodama turtą, taip pat neįsitikino, kad jis reikalingas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms įgyvendinti. Valstybės NT naudojimo stebėsenos ir kontrolės sistemos nebuvimas sudaro prielaidas valstybės turtą naudoti kitoms veikloms ar jo apskritai nenaudoti", – teigė Alma Bulkevičienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė.

49 iš 56 audituotų savivaldybių patikėjimo teise valdė 426 valstybės NT objektus. Tai sudaro apie 3 proc. viso valstybės NT.

Daugiausia tai – negyvenamosios paskirties pastatai: gamybos, sandėliavimo ir pagalbinio ūkio, gaisrinės paskirties pastatai, garažai.

14 savivaldybių apie 39 proc. iš 155 patikėjimo teise valdomų valstybės NT objektų, kurie pagal įstatymą priskirti, bet dar neperduoti savivaldybių nuosavybei, iki audito pradžios nežinojo, jų neįtraukė į apskaitą ir neinventorizavo.

Valdininkai augins agurkus?

Daugiausia turto, apie kurį nieko nežinojo, turi Kauno savivaldybė. Čia suskaičiuota 2,2 tūkst. kv. m ploto nekilnojamojo turto – gyvenamosios paskirties patalpos, ūkio paskirties pastatai, šilumos punktas, boilerinė, neįrengta pastogė, rūsys ir pan.

Klaipėdos savivaldybė du valstybės NT objektus – garažą ir sandėlį naudojo archyvinių dokumentų saugojimui.

Klaipėdos miesto savivaldybė tik po atlikto audito sužinojo, kad turi 14 kv. m ūkinį pastatą. Klaipėdos rajono savivaldybė netikėtai aptiko valdanti beveik tūkstančio kv. m ploto turtą – administracinės, ūkio paskirties pastatus, garažą.

Audito metu paaiškėjo, kad 1993 m. Klaipėdos rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise buvo perduoti 3 turto objektai – administracinės, gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatai (738,57 kv. m).

Nustatyta, kad du pastatai apgriuvę ir fiziškai pažeisti, o vienas pastatas sunykęs.

Klaipėdos savivaldybė du valstybės NT objektus – garažą ir sandėlį, kurių bendras plotas – 50,51 kv. m, gautus valstybinėms su žemės ūkiu susijusioms funkcijoms vykdyti, naudojo archyvinių dokumentų saugojimui.

Skuodo rajono savivaldybė po auditorių tyrimo sužinojo turinti net šiltnamį ir ūkinės paskirties pastatus.

Šilutės rajono savivaldybė turi 85 kv. m ploto ūkinį pastatą.

Audito rezultatai rodo, kad apie 39 proc. šių objektų (61 iš 155) 14 iš 19 savivaldybių iki audito pradžios nežinojo, todėl šio turto nenaudojo savivaldybių funkcijoms vykdyti, neapskaitė ir neinventorizavo.

Savivaldybės apie šiuos valstybės nekilnojamojo turto objektus (4,4 tūkst. kv. m) sužinojo audito procedūrų metu: 29 objektai yra ūkio paskirties pastatai, 21 – gyvenamosios paskirties, 11 objektų yra boilerinės, šiltnamis, garažas, koplyčia, šilumos punktai ir pan.

Kariai penėjo kiaules

Jonavos savivaldybė patikėjimo teise valdė du valstybės NT objektus – 60 ir 120 vietų kiaulides, kurios yra fiziškai sunykusios.

Savivaldybė pateikė informaciją, kad šie iš Rusijos kariuomenės atstovų perimti statiniai buvo nenaudojami, todėl ėmė irti, neišvengta sistemingų plėšimų ir vagysčių, kai kurių statinių būklė tapo avarinė. Tai lėmė, jog šie pastatai ilgainiui sunyko.

Aptikta, kad iki šiol buvo neįregistruoti tokie objektai kaip 60 vietų kiaulidė ir 210 vietų kiaulidė Krašto apsaugos ministerijos mokomojo pulko teritorijoje.

Pastatai esą sunyko, tad kariškiai jų vietoje įsirengė automobilių aikšteles, nors registre jos įvardintos kaip kiaulidės.

Auditoriai konstatuoja, kad 10,9 tūkst. kv. m (iš 50,6 tūkst. kv. m) valstybės NT savivaldybės naudojo ne toms funkcijoms, kurioms jis buvo skirtas, atlikti, o 9 tūkst. kv. m naudojo savivaldybių funkcijų nevykdantys fiziniai ir juridiniai asmenys kaip gyvenamąsias, garažų, automobilių remonto patalpas.

Pasak auditorių, 10-yje savivaldybių 7 tūkst. kv. m patikėjimo teise valdomo valstybės NT yra apleista ir sunykę.

Ne visos savivaldybės ėmėsi veiksmų dėl apgriuvusio ar fiziškai sunykusio turto nurašymo, likvidavimo ar nereikalingo valstybės NT grąžinimo valstybei, todėl nebuvo užtikrintas efektyvus ir visuomenės poreikius atitinkantis valstybės NT panaudojimas.

Toks valstybės turtas toliau nyksta ir kelia pavojų visuomenei.