Karinių jūrų pajėgų kapelionas Romualdas Ramašauskas žmonių pagarbą užsitarnavo ne tik dėl savo pareigų ar gero būdo. Jau dvidešimt metų dvasininkas globoja apleistus vaikus.

Religija ugdo pilietiškumą

Kapelionas pirmomis pokalbio minutėmis prisipažino, jog jis nesijaučia vertas pilietiškiausio žmogaus titulo. "Nereikia iš manęs daryti angelo, aš tik žmogus. Ką skyrė Dievas, tą ir vykdau", – kukliai atsakė R.Ramašauskas.

Kapelionas įsitikinęs, jog pilietiškumas ir religija labai glaudžiai susiję. "Religija ugdo pilietiškumą, savimonę. Jei mes visi laikytumėmės Dešimties Dievo įsakymų, tai ir elgtumėmės pilietiškai. Žodžiai „mylėk savo artimą kaip save patį“ nusako visą esmę, kaip turi elgtis žmogus", – įsitikinęs dvasininkas.

Dievo prašė rūbų

R.Ramašauskas nuo tarnystės liekantį savo laiką jau daugelį metų skiria apleistiems vaikams.

Prieš dvidešimt metų dvasininkas Krakėse Kėdainių rajone įkūrė vaikų namus. „Turėjau jau viską paruošęs – patalpas, stalus, lovas, bet trūko rūbų. O buvo 22 vaikai, kuriuos būtinai reikėjo paimti į šiuos namus, nes jie nelankė mokyklos, gyveno apleisti, netgi badaudavo. Vieną rytą pasakiau: "Dieve, padaryk stebuklą, žinai, kad neturiu kuo aprengti vaikų". Tuomet išgirdau skambutį. Ankstų rytmetį prie mano durų stovėjo žmogus, kuris pranešė, jog iš Kanados atėjo drabužių siunta. Tais rūbais aprengiau visus vaikus. Todėl tikrai galiu sakyti, kad dangus paskyrė man juos globoti. Tai ne mano nuopelnas, aš tik buvau paskirtas būti geruoju tarnu“, – pasakojo pašnekovas.

Prieš septynetą metų R.Ramašauskas kartu su savo globotiniais atsikraustė į Klaipėdą. „Atvykau, galima sakyti, į nežinią“, – prisiminė R.Ramašauskas. Vieną žiemą jiems teko gyventi viešbutyje. Tuomet sukilo Švietimo ministerija, socialinės rūpybos įstaigos – kaip galėjo vaikų namai pakeisti adresą. Vėliau Krašto apsaugos ministerija vaikams skyrė savo karinių oro pajėgų bazę Juodkrantėje. Joje dabar gyvena 11 auklėtinių.

Kapelionas gyvena kartu su jais. Tvarkytis padeda dar trys žmonės. Mamyte vadinama Zita neša didžiąją naštą – prižiūri vaikus. Ūkvedys rūpinasi ūkio reikalais, o vairuotojas kiekvieną rytą vaikus vežioja į mokyklą.

Sau lieka tik naktis

Kapelionas dėkingas, kad Klaipėdoje yra daug gerų žmonių, kurie jam padeda. „Gerus darbus vienam atlikti labai sudėtinga“, – įsitikinęs R.Ramašauskas.

Laisvo laiko, pasak dvasininko, jis beveik neturi. „Mano laikas padalintas į tris dalis – kareiviams, globojamiems vaikams ir kadetams. Man lieka tik naktis, kai galiu pabūti vienas“, – ramiai kalbėjo R.Ramašauskas.

Pašnekovas neslėpė, jog prižiūrėti ir auklėti vaikus nelengva.

„Čia net netinka žodis sunku. Tai beprotiška. Jeigu man reikėtų pakartoti šį kelią, tikrai nekartočiau. Šį darbą pradėjau prieš 20 metų, kai buvau jaunas ir kvailas. Tuo pasinaudojo dangus, – geros nuotaikos neprarado R.Ramašauskas. – Jei dabar man reikėtų vėl iš naujo imtis šios veiklos, pasakyčiau: "Dieve, susirask ką nors kvailesnį".

Jo iniciatyva įkurta ir trečius metus veikia Juodkrantės kadetų mokykla. Jos pavyzdys paimtas iš Anglijos mokyklos „British Royal Hospital School“. Dėstyti anglų kalbos į Juodkrantę buvo atvykęs vienas šios mokyklos mokytojas. „Mums netrūksta gerų vaikų. Bet reikia gerų mokytojų. Čia problema. Vaikas, pajutęs, kad su juo nuoširdžiai dirbama, atsako gerumu".