Ragino sprukti kuo greičiau

Jauna ukrainietė, apsigyvenusi Klaipėdoje, dar šeštadienį dalijosi savo nerimu dėl galimo Rusijos karo ir prieš Lietuvą.

Mergina pasakojo, kad jos pažįstami klaipėdiečiai ragino kuo greičiau išvykti, esą visai greitai čia bus karšta ne sinoptine prasme.

"Mano artimieji, likę Ukrainoje, vis kalba apie tai, kad oficialūs rusų šaltiniai ragina savo tautiečius Lietuvoje nesiartinti prie oro ir jūrų uostų, tiltų, karinių dalinių, televizijos centrų, degalinių ir naftos produktų bazių, kitų karinių arba civilinių objektų, kurie naudojami kariniams tikslams. Juos ragina įsigyti maisto ir vandens atsargų, o dar geriau – laikinai išvykti iš Lietuvos. Aš manau, kad visa tai – tik gąsdinimas. O ką jūs žinote ir ką galvojate, ar jau verta krautis lagaminus? – pažįstamos lietuvės klausė mergina. – Kur tas V.Putinas lenda? Dar giliau kiša galvą. Visko gali būti, kad puls ir Lietuvą, jam gi nėra ko prarasti – viską jau prarado."

Mergina atviravo nenorinti palikti Klaipėdos, čia jau įsikūrė, apsigyveno, susirado darbą, ką nors keisti būtų apmaudu. Nepaisant to, ji yra pasiruošusi bėgti, kai tik mūsų šalyje prasidės kas nors grėsmingo.

Dar anksčiau mergina buvo padavusi dokumentus Kanados vizai gauti, todėl savaitės pradžioje išvyko į Lenkiją pasirūpinti šiuo klausimu. Tuo pat metu tikėjosi, kad per porą pirmųjų savaitės darbo dienų bus aišku, ar rusų grasinimai – realūs.

"Ką gali žinoti, reikia pasirūpinti iš anksto, kad nebūtų per vėlu", – svarstė pabėgėlė.

Lauks pirmo sprogimo Lietuvoje

Panašiomis nuotaikomis gyvena ir Klaipėdoje bandanti įsitvirtinti ukrainietė Andžela Nikolenko. Ji neslėpė, kad yra išsigandusi ir nežino, ką toliau daryti.

Moteris pasakojo, kol kas liekanti Klaipėdoje, bet dokumentus jau susidėjo į krūvelę ir lagaminą greitai kelionei taip pat yra susiruošusi.

Šaknys: už pagalbą ir nuoširdumą ukrainiečiai klaipėdiečiams padėkojo sodindami medelius. / J. Švatskajos nuotr.

Į Klaipėdą ji atvyko pačioje karo Ukrainoje pradžioje.

Po beveik keturių mėnesių gyvenimo taikioje Klaipėdoje A.Nikolenko nerimą pasakojo pajutusi, kai per ukrainietiškas žinias išgirdo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą bei Lietuvos politikų pasisakymus.

"Mes žinome, kad raminimais ir aiškinimais, jog karo nebus, tikėti negalima. Mus taip pat tikino, kad mūsų nepuls, kad prie Ukrainos sienos viso labo vyksta pratybos. Visos iliuzijos išsisklaidė ankstų vasario 24-osios rytą. Jokiais pažadais tikėti negalima. Jei ta šalis bombarduoja prekybos centrus, gero iš jų negali laukti niekas", – dalijosi mintimis Klaipėdoje gyvenanti ukrainietė.

Dabar A.Nikolenko galvoja, kad karo atveju Lietuvoje važiuotų į Vokietiją, mat ten turi pažįstamų. Tačiau ji neturi plano, kokiu būdu pasiektų valstybę, kuri yra už Lenkijos ir už zonos, kuri vadinama karščiausiu tašku – Suvalkų koridoriaus.

"Kol kas nieko nežinau, tik vakar su vyru apie tai kalbėjome. Jis nuo karo pradžios įstrigęs Taivane. Vasario 26-ąją turėjo parskristi į Ukrainą, turėjo lėktuvo bilietą, bet tą dieną grįžti jau nebebuvo įmanoma. Manau, signalu čiupti lagaminą man taps pirmasis sprogimas Lietuvoje. Mes visi čia gyvenantys ukrainiečiai tikimės, kad tai neįvyks. Bet iš jų galima tikėtis visko, jiems ir Trečiąjį pasaulinį sukelti – vieni niekai. Juk tai – teroristinė valstybė, ir tai pripažįsta visas pasaulis. Šitiek nekaltų žmonių pražudė… Protu nesuvokiama", – sunkiai emocijas tvardė moteris.

Išvykti kol kas neketina

Dar viena ukrainietė Jelena Švatskaja neslėpė, kad žinios apie galimą Rusijos antpuolį jai taip pat kelia nerimą, bet ji esanti 99 proc. įsitikinusi, kad Lietuvoje išliks taika. Ji tikisi, kad NATO neleis pulti Aljanso šalies.

"Šitas V.Putinas turi įprotį visus gąsdinti. Manau, kad tai bus viso labo žodžiai, nes kitu atveju kiltų pasaulinis karas. Mes gi žinome, kad prieš porą dienų Ukraina vėl buvo baisiai apšaudoma, bet tuo pat metu juk Rusijos jėgos senka. Toks įspūdis, kad jis draskosi iš paskutiniųjų. Ką ir kam jis nori įrodyti? Mes apie juos jau viską supratome ir žinome", – kalbėjo moteris.

Svarstydama apie tai, kur galima būtų saugiai pasislėpti, J.Švatskaja minėjo, kad saugiai galima gyventi ir Ukrainoje, vakarinė šios šalies dalis Rusijos kariuomenei nepasiekiama, o Karpatų okupantai esą nepasieks.

"Žmonės jaudinasi ir baiminasi. Nors aš aktyviai su tautiečiais čia nebendrauju, turiu daug savų reikalų. Kai kažkur susitinkame, susipažįstame, savo patirtimis stengiamės nesidalinti – tai pernelyg skaudi tema. Daugelis sako, kad niekur nevažiuos, bus čia. Juk daugelio vyrai ir sūnūs dirba Klaipėdos įmonėse. Aš ir pati būčiau galėjusi važiuoti į kurią nors Vakarų Europos šalį, labai geri draugai kvietė pas save. Bet Klaipėdoje dirba mano žentas", – atvirai kalbėjo J.Švatskaja.

Šitas V. Putinas turi įprotį visus gąsdinti.

Savaitgalį ji palydėjo savo anūką į stovyklą už miesto. Atgal važiavo su keliais kitais vaikų tėvais.

Viena moteris iš Odesos klausinėjo likimo draugų, kaip nukakti į Varšuvą. Pasakojo, kad ji taip nori grįžti namo, jog tėvynės ilgesys nugali nerimą ir baimę.

J.Švatskajos namai – Kramatorske, tai yra miestas, į kurį rusų užpuolikai dabar kėsinasi, todėl ji kol kas neturi nė menkiausios vilties grįžti.

"Kiek pažįstu mūsiškių, į kitas šalis niekas nesiruošia. Pirmiausia, daugelis jau yra gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Galbūt kas nors nori pasižvalgyti po kitas šalis, bet tikiu, kad po tokių kelionių grįš į Klaipėdą. Beje, karo Lietuvoje bijo ne tik ukrainiečiai, bet ir jūsiškiai rusakalbiai. Bet tai daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, jie visi sako, kad bijo, bet visi turi vilties, kad taika išliks", – patyrimais dalijosi moteris.

Veržiasi namo

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta labai laukiamas Klaipėdoje. Uostamiestyje prieglobstį radę ukrainiečiai turės galimybę su juo pabendrauti liepos 8–9 d.

Tikėtina, kad čia gyvenantys ukrainiečiai turės ambasadoriui daugybę klausimų. Tiesa, dokumentų tvarkytis teks važiuoti į Vilnių.

Ukrainos ambasados Lietuvoje sekretorė Lesia Rožak patikino, kad šiuo metu labai daug pabėgėlių grįžta į Ukrainą ir ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių.

"Lietuviai, be abejo, labai daug padėjo mūsų žmonėms, bet namai yra namai, ten viskas sava. Vienu metu, kai Kijevo sritis buvo visiškai išlaisvinta, žmonės patikėjo, kad ten – saugu, ir ėmė masiškai grįžti namo. Tik po pastarųjų dienų įvykių, kai vėl prasidėjo bombardavimas, ukrainiečiai ėmė suprasti, kad saugu grįžti tik į vakarinę šalies dalį. Mūsų tautiečių išvykimas neturėtų būti siejamas su tuo, gerai jiems čia ar blogai. Niekas nežino, kaip bus toliau, bet žmonės stengiasi grįžti į savus namus, ypač, jei Ukrainoje jie turi darbą ar savo verslą, kurį tikisi toliau vystyti, jei išliko jų namai", – pasakojo L.Rožak.

Ukrainiečiai gali keliauti po Europos Sąjungos šalis, jų valstybės pasas jiems tai leidžia. Galbūt kai kas vyksta į kitas šalis, kur gyvena jų giminaičiai, šeimos nariai.

Ambasados darbuotoja patvirtino, kad įvažiuojančių į Ukrainą žmonių srautas yra labai didelis. Niekas negali uždrausti vykti namo, net jei ukrainiečiai neturi dokumentų. Tokiais atvejais bus tam tikra tvarka, padėsianti patvirtinti asmens tapatybę bei atkurti prarastus dokumentus.

Dezinformacija – paveiki

L.Rožak tikino, kad į Ukrainos ambasadą ateinantys ukrainiečiai nekalba apie ketinimus bėgti iš Lietuvos dėl čia kylančios karo grėsmės. Daugelis čia jau įsidarbino, leidžia vaikus į mokyklas ir darželius.

"Mano kolegos neišgyvena grėsmės nuotaikų. Galbūt kai kurie žmonės, kurie itin jautriai į viską reaguoja, turi baimių. Bet mes tokių nuotaikų nejaučiame. Gavusieji dokumentus, kurie leidžia legaliai gyventi Lietuvoje, stengiasi įsikurti ir čia likti, kol Ukrainoje bus saugu. Žinoma, jokių garantijų nėra, bet laimė, kad Lietuva yra NATO ir ES narė. Jei Rusija žengtų tokį žingsnį, apie kurį kalbame, tai reikštų paskutinį tašką", – įsitikinusi Ukrainos ambasados Lietuvoje sekretorė.

L.Rožak patvirtino gerai žinomą faktą, kad dezinformacija brukama labai plačiai, įvairiausiais būdais, ir tai gąsdina žmones. Tačiau iki šiol į Ukrainos ambasadą šios šalies piliečiai nesikreipė su klausimais ir prašymais padėti susigaudyti esamoje situacijoje.

Vis dėlto ambasados darbuotojai stebi socialiniuose tinkluose sklindančias kalbas, klausimus ir diskusijas.