Bus ar nebus Kinijos verslas Klaipėdos uoste – klausimas retorinis. Kinai Klaipėdos uostu rimtai domisi. Lietuvos valdžia jų investicijų laukia. Bet ar tam pritartų klaipėdiečiai?

Ar uostai bijo kinų?

Kol kas nėra atlikta jokių tyrimų dėl to, kaip į kinų verslo atsiradimą Klaipėdos uoste žvelgtų Klaipėdos miesto gyventojai. Ar kinų investicijos padidintų uoste darbo vietų skaičių lietuviams? Ar paskui kinų verslą į Klaipėdą plūstelėtų ir didelis kiekis kiniečių darbo jėgos. Panašių analogų Lietuvoje jau yra. Kai lenkai įsigijo Mažeikių naftos gamyklą pasigirdo teiginių, kad joje Lietuviai specialistais buvo pakeisti atvykėliais iš Lenkijos.

Kinijos verslo atėjimo psichologinių baimių yra ne tik Lietuvoje. Apie kinų kapitalo atėjimą į kitų ES šalių uostus kol kas nieko nesigirdi. Ar tai reiškia, kad verslo iš Kinijos atėjimas Vakarų Europos šalių uostuose yra nepageidautinas?

„Apie tai, kad Europos uostai bijo kinų neteko girdėti. Kiek žinau, „China Merchants Group“ ieško verslo partnerių ir kituose Europos uostuose. Man džiugu, kad Klaipėda yra vienas iš labiausiai juos dominančių uostų. Lietuva nesugeba generuoti tų krovinių srautų, kuriuos galėtų apdoroti Klaipėdos uostas. Sutapimas, kad „China Merchants Group“ ieškodama naujų rinkų ir partnerių atkreipė dėmesį į Klaipėdos uostą, kuris turi didžiulį vystymo potencialą“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jo nuomone, žinios apie su kinų verslo atėjimu susietus pablogėsiančius socialinius aspektus galintis būti konkuruojančių uostų skleidžiamas melas.

Užsienio investicijų nauda

A.Vaitkus pripažino, kad dėl galimo Kinijos verslo atėjimo į Klaipėdos uostą karšta diskusija vykusi Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijoje. Kyla klausimas, ar į Klaipėdos uostą atėjusi Kinijos ar kitos šalies kompanija negaus kokių nors išskirtinių verslo sąlygų, kas blogintų kitų uosto kompanijų verslo aplinką.

„Kokia užsienio kompanija beateitų į Klaipėdos uostą ji negali tikėtis išskirtinių sąlygų. Tai būtų neteisinga čia dirbančių kitų kompanijų atžvilgiu, kurių didžioji dalis yra lietuviškos kilmės. Visos kompanijos, kurios pasirengia atsiperkančius projektus, su jais susietiems infrastruktūros projektams vystyti gauna pinigų. Ir tai nuėmė tarp Uosto direkcijos ir uosto naudotojų buvusią įtampą. Drąsiai galiu teigti, kad šiuo metu Klaipėdos uoste į praeitį yra nustumta tezė, kad uoste investicijoms nėra pinigų“, - aiškino A.Vaitkus.

Bet, jo nuomone, negalima stabdyti ir užsienio investicijų srauto. Ta pati „China Merchants Group“ yra kompanija su didžiuliu potencialu. Dėl Šilko kelio vystymo, „Didžiojo akmens“ projekto įgyvendinimo Baltarusijoje Kinijos kompanija pateikia įspūdingus krovinių srautų, kurie keliautų per Klaipėdos uostą, skaičius“, - tikino A.Vaitkus.

Tai, kad užsienio verslo ir kapitalo įsiliejimas į Klaipėdos uosto krovą yra naudingas parodė „Birių krovinių terminalo“ (BKT) pavyzdys. Kai dalį šio terminalo akcijų įgijo Baltarusijos kompanija „Belaruskalij“ BKT pagal krovą tapo antrąja Klaipėdos uosto kompanija.

Teigiamai vertinamas ir vienos didžiausių pasaulyje MSC konteinerių gabenimo kompanijos kapitalo įsiliejimas į Klaipėdos uostą. Jame įrengtas modernus konteinerių terminalas. Tai, kad jis kol kas taip žymiai, kaip tikėtasi, nepadidino konteinerių krovos yra tik laiko klausimas ir vykstantys nepalankūs ekonominiai pokyčiai regione.

Skatintų naujus projektus

Kinijos verslo atėjimas duotų postūmį pradėti iš esmės spręsti dviejų Klaipėdos uosto veiklai svarbių vietų problemas.

„China Merchants Group“ ieško galimybės ne tik įsigyti Klaipėdos uoste kokią nors krovos kompaniją, bet ir svarstytų apie investicijas į išorinio uosto statybą ties Melnrage bei logistikos teritorijų vystymą pietinėje uosto dalyje.

„Išorinio uosto statybos reikalai bręsta ne tik dėl pasirašyto memorandumo su Kinijos verslininkais. Norą turėti papildomų krantinių liniją išorinio uosto dalyje jau yra pareiškusios ir dabartinės Klaipėdos uosto kompanijos – „Klaipėdos nafta“, „Krovinių terminalas“, KLASCO“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Kita vertus, Kinijos kompanijos „China Merchants Group“ atėjimas į Klaipėdos uostą dar neturi kažkokių realiai apčiuopiamų požymių. Yra tik pasirašyti keturi memorandumai dėl bendradarbiavimo, transporto ir logistikos, išorinio uosto plėtojimo.

Labiausiai apčiuopiamu „China Merchants Group“ ketinimu galima laikyti tai, kad ji Vilniuje planuoja steigti savo kompanijos atstovybę, o Klaipėdoje uosto veiklą vykdančią įmonę.

„Iki 2020 metų esame suplanavę į Klaipėdos uostą investuoti didžiulius pinigus. Ne tik statysime krantines, bet ir gilinsime uostą, pertvarkysime molus. Investavę didžiulius pinigus privalėsime užtikrinti ir jų grąžą. Tai galėsime padaryti tik būdami atviri užsienio investicijoms. Matau didžiulį uosto vystymo potencialą pietinėje dalyje. Tinkamai pertvarkius teritorijas nuo „Draugystės“ geležinkelio stoties iki Kuršių marių galime suformuoti naujas apie 1500 hektarų uosto ir logistikos vystymo teritorijas atitolusias nuo gyvenamųjų rajonų. Norėčiau, kad čia vystyti verslą ateitų ne tiki Kinijos, bet ir kitos Vakarų Europos šalių kompanijos“, - apibendrino A.Vaitkus.