Nenumalšinamu galvos skausmu tapę benamiai uostamiestį pavertė savotiška kolonija – jie susiskirstė kastomis, o Klaipėdą padalijo į zonas, kuriose įsigaliojo kalėjimams būdingos taisyklės.

Paėmė pirštų atspaudus

Bandymas suskaičiuoti Klaipėdos benamius tapo nelengva užduotimi uostamiesčio policijai.

Dar prieš prasidedant šaltajam metų laikui policininkai lankė pašiūres, ieškojo vargetų garažuose, apleistuose pastatuose, juos fotografavo, ėmė pirštų atspaudus, surašė vardus, pavardes, gimimo metus.

Tokie duomenys pareigūnams reikalingi tam atvejui, kad būtų lengviau pažinti mirusius benamius. Pernai rudenį pareigūnams pavyko į savo registrą įtraukti apie 80 tokių asmenų.

Vis dėlto pasakyti, kad jau žinomas tikslus miesto benamių skaičius, būtų neteisinga.

Mirtis ant laivo denio

Kasmet mieste bei aplinkui Klaipėdą aptinkama kelios dešimtys natūralia mirtimi mirusių bepastogių žmonių.

Dauguma jų miršta apsinuodiję alkoholio surogatais, nuo negydytų lėtinių ligų, sušąla miegodami. Dalis tampa smurtinių nusikaltimų aukomis.

Ši itin šalta žiema nustebino. Šiemet benamių mirė mažiau nei kitomis kur kas švelnesnėmis žiemomis.

Vienas jų rastas negyvas Vingio gatvės daugiabučio namo laiptinėje, kitas sušalo Turgaus aikštėje, dar po vieną negyvą vargetą rasta sandėliukuose Puodžių ir Minijos gatvėse, kol kas neatpažintas lyg ir Rimu vadintas valkata sušalo Pilies uostelyje ant laivo denio.

Viena benamė žuvo patekusi po mašina.

Gyvas taikinys smogikams

Pastaruoju metu benamiai vengia prieglobsčio ieškoti daugiabučių namų laiptinėse.

Jauni ir agresyvūs vaikinai dažnai smaginasi mušdami valkatas. Negalintis apsiginti, nualintas žmogysta tampa gyvu taikiniu.

Tokiam smurto proveržiui nebūtinas pretekstas. Jėgos pertekliui išlieti reikia objekto, kuris rodytų emocijas.

Benamiai tokius mušeikas vadina debilais, o šie benamius – bananais.

Policija apie tokius smurto prieš benamius atvejus sužino tik tada, kai šie sumušti miršta. Jei išgyvena, niekada nesiskundžia.

Šiluma iš odekolono

Nuo šalčio miesto benamiai ginasi kiekvienas kaip gali ir kaip leidžia jo gyvenimo filosofija.

Šiemet pirmą kartą po daugelio metų norintieji pusmečiui apsigyventi nakvynės namuose laukia eilėje. Dabar užimtos visos 118 vietų.

Dar maždaug dešimt norinčiųjų laikinai turėti stogą virš galvos laukia eilėje.

Pilnutėliai ir vienos nakties nakvynės namai Šilutės plento 8-ajame name. Čia nakvoti, nusiprausti, išsiskalbti drabužius ir pasigaminti maisto žiemos vakarais ateina apie pusšimtis benamių.

Tarp jų moterų buvo tik šešios. Kai spaudė speigas, į nakvynės namų duris jų belsdavosi ir daugiau.

Šios įstaigos vadovė Alma Kontrimaitė tikino, kad už durų neliko nė vienas.

Vis dėlto net atšiauriausi šalčiai kai kurių benamių nenuveja į valdiškus namus.

Dalis jų į pasiūlymą miegoti nakvynės namuose atrėžia: "Aš – ne bomžas!"

Tokie visiškos laisvės mėgėjai verčiau šildosi buteliu pigaus vyno ar flakonu rusiško odekolono, keliais apklotais nei eina į valdiškus namus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus pareigūnas Vitalijus Makovskis pasakojo, kad pastaruoju metu mieste atsiranda vis daugiau labai jaunų benamių.

Vienas jų – apie 30 metų visiškai nuskuręs vyrukas gyvena apgriautame name Bangų gatvėje. Net per didžiausius šalčius jis nepaliko savo bestogio būsto – šildosi kūrendamas laužą, o miega pasiklojęs krūvelę laikraščių.

Būrelis jaunesnio amžiaus benamių su gauja šunų įsikūrė apleistame name greta buvusio kino teatro "Aurora".

Bekampiai glaudžiasi ir garažų masyvuose.

Gerti prieš miegą pavojinga

Praradęs antrą šeimą ir butą Rimas jau penkerius metus gyvena mūriniame sandėliuke Minijos gatvės 134 namo kieme.

Čia tokių sandėliukų – visa eilė. Sniege praminti takai byloja, kad keturi ar penki iš jų yra tapę benamių būstu.

57 metų Rimas sako naktį apsiklojantis trimis storomis antklodėmis, kartais išgeriantis butelį, bet nepasigeriantis. Praustis eina pas namus turinčius draugus, tualetas – gretimame bendrabutyje.

Jis, kaip ir daugelis benamių, žino, kad daug gerti prieš užmiegant nevalia. Nes pirmasis alkoholio karštis verčia žmogų išsirengti, o tada apima miegas, ir giltinė atsistoja šalia.

Tokia mirtis saldi, nes nekankinanti, bet tik maža dalis benamių jos trokšta. Tai tie, kurie yra susitaikę su likimu ir laukia tik mirties.

32 metus tarp benamio ir normalaus žmogaus gyvenimo balansuojantis Elmantas Jankauskas pasakojo, kad benamiai, kaip ir kaliniai skirstomi į kastas.

Tie, kuriems gyvenime yra tekę jausti prabangą, dirbti prestižinį darbą, būti gerbiamiems, prie benamio likimo prisitaiko sunkiausiai. Jie labiausiai linkę palūžti.

Vagia ir iš savų

Gudruoliai, benamių slengu vadinami "šustriakais", nesistengia dirbti. Jie dažniausiai stoviniuoja prie parduotuvių, lūkuriuoja, kol pamatys benamį "darbininką", kad galėtų jo paprašyti pinigų ar vietos pernakvoti.

"Darbininkai" stengiasi nesipykti su "šustriakais", dalijasi su jais pinigais, maistu, pastoge, nes tikisi moralinės paramos kritinėje situacijoje, kai likimo broliai aiškinasi santykius.

Gudruoliai gyvena iš "darbininkų", vagia net iš savų. Per dieną nuvargę mažiau nei "darbininkai", jie išgertuvių metu užmiega vėliau ir nugvelbia paskutinius šių centus bei dokumentus.

"Darbininkai" prasimaitina rinkdami metalo laužą, butelius arba maisto atliekas iš konteinerių. Jie miestą yra pasiskirstę zonomis ir iš kito miesto galo atsibasčiusio benamio į savo teritoriją neįsileidžia.

Neretai toje pačioje teritorijoje vienas benamis renka metalą, kitas – butelius, trečias – maistą. Tas, kuris turi alkoholio, gali jį iškeisti į kito likimo brolio rastas gėrybes.

Tiesa, pastaruoju metu atsirado nauja tendencija – iš aplinkinių kaimų ar net rajonų centrų grupės benamių traukia į uostamiestį ir vaikšto po miestą grupėmis. Taip jie ardo nusistovėjusį pasiskirstymą teritorijomis.

Dar viena benamių grupė – tie, kurie nesugeba nei pavogti, nei dirbti. Tai galūnes nušalę vargetos. Dažniausiai jie važinėja invalido vežimėliais ar vaikšto su ramentais. Tokie gyvena iš išmaldos.

Naminė degtinė – deficitas

Nakvynės namuose gyvenantys benamiai yra dažniausi labdaros valgyklų lankytojai.

Dabar Klaipėdoje vargetas maitina Šv.Kazimiero parapijos Caritas, labdaros valgykla Socialinės paramos centre Baltijos prospekte 103, Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos draugija "Sandora" Turgaus gatvėje.

Be to, žvarbiomis dienomis pastogės neturintieji gali glaustis ir karštos arbatos gauti Išganymo armijos būstinėje Tiltų gatvėje.

Pastaruoju metu policininkų suaktyvinta kova su naminės degtinės gamintojais ir pardavėjais keičia ir benamių svaiginimosi įpročius.

E.Jankauskas tikino, kad gauti "samanės" Klaipėdoje – vis sunkiau.

Todėl dažniausiai kelis litus sukrapštė benamiai perka iki keturių litų tekainuojančio vyno arba dar pigesnius rusiškus odekolonus bei losjoną po skutimosi.

"Jei esi nevalgęs, vieno tokio buteliuko užtenka apsvaigti. Bjauru, su namine nepalyginsi, bet ką daryti", – dalijosi patirtimi E.Jankauskas.