Susigundžiusios skelbimu, žadančiu gerai apmokamą darbą Norvegijoje, šešios klaipėdietės slaugytojos liko ir be pinigų, ir be darbo.

Vykdė visus nurodymus

Nedidelius atlyginimus gaunančios slaugytojos iš įvairių uostamiesčio įstaigų darbu Norvegijoje susigundė dar praėjusių metų pabaigoje. Tačiau už paslaugas sumokėjusios vidutiniškai po 1200 litų, nė viena jų darbo iki šiol taip ir negavo. Nesiseka atgauti ir pinigų.

"Su visomis šešiomis medikėmis dėl įdarbinimo galimybių kalbėjosi Vytautas Petrulis. Tačiau jis dabar neigia ką nors bendra turįs su tuomečiais pažadais. Visos mes paskambinusios skelbime nurodytu telefonu gavome nurodymą ateiti į Teatro gatvėje esančias Jūrininkų kredito unijos patalpas. Mus sutiko šios įstaigos vadovas ir pristatė įdarbinimo reikalavimus bei įspėjo, kad iki išvykimo teks lankyti norvegų kalbos kursus", – pasakojo viena nukentėjusiųjų Jolanta Lukošienė.

Slaugytojų akyse nematė

Jūrininkų kredito unijos vadovas V.Petrulis, pašnekovių teigimu, asmeniškai su kiekviena iš pretendenčių kalbėjosi ir aptarinėjo tolesnius įdarbinimo planus.

Tačiau "Klaipėdai" šis žmogus pareiškė, kad Jūrininkų kredito unija jau trejus metus nieko bendra neturi su įdarbinimu, o su moterimis esą kalbėjo ne jis.

"Absurdas, gal Klaipėdoje – du Vytautai Petruliai, kurie turi kredito unijas?" – tokiu vyro pareiškimu piktinosi J.Lukošienė.

"Mes teikiame banko paslaugas, tačiau niekada gyvenime nesivertėme įdarbinimo paslaugomis", – savo gynė V.Petrulis.

Ne tik pažadus dėl įdarbinimo iš V.Petrulio girdėjusią kitą nukentėjusią slaugytoją Aliną Kaunienę nustebino tokie pareiškimai.

"Kaipgi jis nesiverčia tokiomis paslaugomis, kaipgi jis mūsų nėra matęs? Jis mūsų pavardes atmintinai žino", – piktinosi moteris.

"Jis mus siunčia "ant trijų raidžių", kalba nemandagiai, aiškina, kad jo netrukdytume. Mes manome, kad tai tikrų tikriausi sukčiai. Pirma, tai jis mus įkalbinėjo ir aiškino, kad Norvegijoje senelių namuose uždirbsime nuo 6–7 tūkst. litų. Antra – kiekviena mūsų telefonu gavome trumpąsias žinutes, kad turime susimokėti po 150 litų kažkokį mistinį registracijos mokestį. Jam ir atnešėme šiuos pinigus", – dėstė J.Lukošienė.

Vėliau moterys sumokėjo dar per tūkstantį litų pagal sudarytą sutartį už įdarbinimą.

Norvegų mokėsi privačiai

Moterims buvo prižadėta, kad jau netrukus bus suorganizuoti norvegų kalbos kursai. Tačiau kurį laiką esą vis nepavyko rasti geros kalbos mokytojos.

"Pirmoji mūsų dėstytoja po dviejų savaičių pranešė, kad mokymai bus nutraukti, nes organizatoriai atsisako jai sumokėti. Po kurio laiko atėjo kita dėstytoja, tačiau istorija baigėsi taip pat, kaip ir pirmąjį kartą. Moteris atsisakė toliau mokyti kalbos, nes su ja esą buvo neatsiskaitoma. Mes buvome šokiruotos, juk sumokėjome pinigus. Dėstytoja pasiūlė toliau mokyti privačiai", – pasakojo medikės.

Pasak pašnekovių, niekaip nepavykstant surasti tinkamo norvegų kalbos dėstytojo, pats V.Petrulis moterims pristatė esą seną savo pažįstamą Stanislovą Leskauską, kuris neva imsis tolesnio įdarbinimo organizavimo.

"Atsirado tokių moterų, kurios ir toliau privačiai mokėjo pinigus už kalbų kursus. Per savaitę tekdavo pakloti po 100 litų. Moterys mokėsi gal 3 ar 4 mėnesius", – pasakojo J.Lukošienė.

Galiausiai slaugytojoms pabodo klausytis vyrų pažadų ir jos tiesiai paklausė, kada bus išsiųstos į išsvajotą Norvegiją.

"Pagal vyrų pažadus mes jau turėjome ten dirbti", – stebėjosi pašnekovės.

Siūlė kreiptis į STT

Pradėjus minti Jūrininkų kredito unijos durų slenkstį, slaugytojos sulaukė V.Petrulio įtūžio.

Šios įstaigos vadovą papiktino ir dienraščio pateikti klausimai. V.Petrulis gynėsi, kad esą niekuo nėra prisidėjęs prie šios neįdarbinimo istorijos. Paklaustas, kodėl šešios klaipėdietės jį atpažįsta ir nurodo, kad būtent jis slaugytojoms piešė sotų gyvenimą užsienyje, vyras įsiuto.

"Mane atpažįsta nuo Vietnamo laikų. Aš su jomis nekalbėjau, su jomis kalbėjo lietuvė, kuri ištekėjo už norvego ir ėmėsi tai organizuoti. Buvo čia užėjusios moterys, tačiau aš nieko nežinau", – aiškino V.Petrulis.

Vyras teigė, kad jo vadovaujama kredito unija yra tik patalpų nuomininkė iš bendrovės "Darbo partnerių grupė". Pradžioje jis aiškino, kad išvis nepažįsta žmonių, kurie vadovauja šiai įmonei. Vėliau prisipažino, kad esą tai jo paties verslas, kurį prieš trejus ar ketverius metus perleido bičiuliui.

"Tuo metu buvo bėda, čia lakstė moterys, sakė, kad jų nemokė, jas "numetė". Sakiau, kad tegul kreipiasi į STT ar finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Kol teismas neįrodė mano kaltės, aš čia niekuo dėtas ", – kalbėjo V.Petrulis.

Vyras tikino, kad jo parašo ant jokio sutarties lapo nėra.

"Po to ši įdarbinimo įmonė bankrutavo, kodėl aš turėčiau atsakyti už juos", – retoriškai klausė V.Petrulis.

Paklaustas, kiek akcijų V.Petrulis turi bendrovėje "Darbo partnerių grupė", vyras atrėžė, kad tai tik jo reikalas.

"Čia mano reikalas, akcininkas nėra atsakingas", – dėstė klaipėdietis.

Pinigai – tik po pokalbio

Praėjusį penktadienį prieš pietus vykęs pokalbis su V.Petruliu baigėsi grasinimu teismais, tačiau jau po valandos su J.Lukošiene susisiekė S.Leskauskas.

"Manęs paprašė banko sąskaitos numerio. Vyras atsiprašinėjo ir žadėjo tuoj pat pervesti 1150 litų. Vadinasi, pusmetį mus mulkinę šie vyrai atsibudo tik po pokalbio su žiniasklaida", – stebėjosi J.Lukošienė.

Dar po valandos moteris sulaukė kito skambučio.

"Prisistatęs buvusiu kompanijos darbuotoju jaunuolis apgailestavo, kad negalėjo anksčiau su mumis atsiskaityti. Jis aiškiai paminėjo, kad skambina V.Petrulio prašymu ir tikino pasiruošęs perduoti 150 litų, kuriuos aš sumokėjau V.Petruliui. Tačiau su viena sąlyga, kad esą pasirašysiu dokumentą, kuriame pažymėsiu, jog jokių pretenzijų V.Petruliui neturiu. Manau, kad vyrai buvo įpratę visus aplinkinius laikyti mulkiais. Rado mat bobeles, kurias galima maustyti", – apmaudavo moteris.

Savaitgalį moters sąskaitoje iš tiesų atsirado pinigų, tačiau, pasak jos, tik trečdalis sumokėtos sumos.

Papildyta

Klaipėdos darbo biržos EURES biuro patarėjos Margaritos Mankutės duomenimis, įdarbinimo paslaugas teikiančia bendrove „Darbo partnerių grupė“ yra skundęsis ne vienas klaipėdietis.

„Darbo biržos interneto tinklapyje  galima rasti visą įmanomą informaciją apie įdarbinimo paslaugas teikiančias įmones, bei jų patikimumą. Pirmoji užduotis ketinantiems ieškoti darbo užsienyje – aklai nepasitikėti ir informaciją apie įmones tikrinti“, – pastebėjo specialistė.

M.Mankutės teigimu, EURES biuras gyventojus konsultuoja nemokamai.

„Pirmiausiai reikėtų atidžiai rinktis įdarbinimo tarpininką. Taip pat reikėtų ypač atidžiai skaityti sutartis. Jei žmogus įtaria, kad galėjo būti apgautas reikėtų kreiptis į teisininkus arba į įdarbinimo tarpininkus kontroliuojančias institucijas – Darbo inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą“, – kalbėjo specialistė.

M.Mankutės teigimu, „Darbo partnerių grupė“ šiuo momentu neturi teisės veikti.

„Ši įmonė nėra savo veiklos deklaravus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, bei Darbo biržoje.  Nuo šių metų sausio 10 d. nebereikia licenzijų šiai veiklai, tačiau reikia deklaruoti savo veiklą“, – pastebėjo specialistė.

Darbo biržos specialistams yra ne kartą tekę ieškoti informacijos apie įvairius įdarbinimo tarpininkus.

„Kartą žmonės domėjosi Anglijoje darbą siūliusia įmone, jiems buvo kilę įtarimų. Mes patikrinome informaciją, bei aptikome, kad net užsienio šalies ministerija nerekomendavo šios įmonės paslaugų“, – kalbėjo specialistė.

Darbo inspekcijai „Darbo partnerių grupės“ įmonė taip pat yra žinoma.

„Dėl įdarbinimo paslaugas teikiančių įmonių yra tekę aiškintis ne vieną atvejį. Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai į užsienį išvykusiesiems lietuviams darbdavys atsisako sumokėti. Tuomet paaiškėja, kad esą darbo sutartis sudaryta su Lietuvoje esančia įmone“, – pastebėjo Darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovas Arūnas Džiugas.

Tačiau dėl neįvykdytų įsipareigojimų tėvynėje A.Džiugas nukentėjusiems patarė kreiptis į policiją.