Be nuolatinio darbo, santaupų ir nuosavo automobilio –  į tokią padėtį pakliuvo į Norvegiją uždarbiauti išvykęs klaipėdietis. Apgautas vyras, svečioje šalyje nesulaukęs pagalbos, buvo priverstas kurį laiką gyventi miške.

Vietoj mechaniko – elektrikas

Beveik dvejus metus šalyje besitęsiantis sunkmetis vis daugiau tautiečių uždarbiauti veja svetur, tad darbo pasiūlymų užsienio šalyse besidairančiais lietuviais nevengia pasinaudoti sukčiai.

Apgautas vienos įdarbinimo agentūros pasijuto ir klaipėdietis Bogdanas, kuris savo nuosavu automobiliu išvyko dirbti į Norvegiją. Nors ten pažadėtas darbas viename šios šalies žuvų fabrikų jam buvo suteiktas, tačiau neilgam. Po savaitės jis be paaiškinamos priežasties buvo atleistas.

Bogdanas tikino, jog vos tik nuvykęs į šią šalį jis sužinojo, kad čia jam teks dirbti visai kitokį darbą, nei buvo sutarta Lietuvoje.

"Esu mechanikas, pagal šią profesiją nuolat dirbu įvairiose užsienio valstybėse. Juo turėjau dirbti ir Norvegijoje, tai buvo įrašyta net darbo sutartyje. Tačiau kai atvykau į naująją darbovietę, buvau pristatytas prie elektros staklių – darbdavys man liepė jas suremontuoti. Jam sakiau, kad aš ne elektrikas ir šito darbo neišmanau. Tačiau jis mano kalbų nepaisė ir liepė netinginiauti, o eiti dirbti, neva mechanikas turi išmanyti ir elektriko amatą", – prisiminė pašnekovas.

Žinią pranešė darbininkas

Vyras tikino, kad net ir sunkiai išmanydamas pavestą darbą jį atliko, tačiau  darbdaviui vis tiek neįtiko.

"Kasdien nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dirbau ir užduotį atlikau, tačiau po savaitės pas mane atėjo kitas darbininkas ir pasakė, jog turiu susikrauti savo daiktus ir važiuoti namo į Lietuvą. Buvau apstulbęs, kad tokią žinią man pranešė ne vadovas. Paskambinau į agentūrą Lietuvoje. Jos darbuotojai patvirtino, jog klientui netinku, todėl turiu kuo skubiau grįžti", – pasakojo Bogdanas.

Nors jis bandė susirasti fabriko vadovą ir išsiaiškinti, kodėl jį atleido, tačiau to padaryti nepavyko. Nukentėjusysis teigė, jog jis negavo net darbo užmokesčio, kuris jam priklausė už dirbtą savaitę.

Apgavikus išdavė skelbimas

Bogdanas įsitikinęs, jog jis tapo sukčių auka. Anot jo, įdarbinimo agentūros vadovas žinojo, kad jis yra mechanikas, o ne elektrikas, tačiau jį vis tiek įdarbino Norvegijoje.

"Agentūra iš darbdavių gauna atlygį už surastus žmones, tai ir siunčia kuo daugiau jų. Palaiko savaitę ir namo išvaro algos nesumokėję. Tokia, matyt, jų taktika. Vėliau, kai grįžau į Lietuvą, man draugai parodė skelbimą, kad tam pačiam fabrikui ieškomas mechanikas. Šis skelbimas laikraštyje pasirodė antrąją mano darbo dieną. Taigi iškart tapo aišku, kad jie jau nuo pradžių žinojo, jog ilgai šiame darbe neužsibūsiu", – įsitikinęs Bogdanas.

Pateko į avariją

Tačiau tuo vyro nesėkmės nesibaigė. Vos tik jis savo automobiliu išvyko į Lietuvą, pateko į autoįvykį. Nors jame niekas nenukentėjo, tačiau automobilis buvo sugadintas nepataisomai.

"Taip likau ne tik be darbo, be pinigų, bet ir be automobilio, kurį norvegai nutempė į aikštelę, nes palikti gatvėje negalima. Iš paskutinių pinigų sumokėjau už šią paslaugą, kuri Norvegijoje nepigi", – prisiminė Bogdanas.

Išleidęs paskutinius turėtus pinigus vyriškis nebeturėjo už ką įsigyti bilieto į Lietuvą, tad kreipėsi į Norvegijos darbo biržą, prašydamas pagalbos. Tačiau šios specialistai jam niekuo padėti negalėjo, nes jis jų šalyje oficialiai dirbo per trumpai.

Nors vėliau vyras ieškojo darbo, kad galėtų užsidirbti pinigų bent lėktuvo bilietui, to padaryti jam nepavyko.

"Mano nuotykius aprašė miestelio žiniasklaida, todėl niekas nebenorėjo įdarbinti. Netrukus viename miškelyje susiradau kažkokį statinį, kuriame beveik savaitę pragyvenau be maisto, be vandens ir patogumų. Vėliau susipažinau su tokiais latviais, kurie man padėjo užsidirbti lėktuvo bilietui", – prisiminė savo kelionę namo Bogdanas.

Neteko ir kitų darbų

Vos tik grįžęs į Lietuvą jis nuvyko į jį įdarbinusią bendrovę, kurios vadovas jam buvo pažadėjęs apmokėti kelionės išlaidas bei įdarbinti kitame darbe. Tačiau nei uždirbtų, nei kelionėje išleistų pinigų vyrui atgauti nepavyko. Agentūra nepadėjo jam ir įsidarbinti.

Jau beveik metus vyriškis bylinėjasi su jį į Norvegiją išsiuntusia bendrove, tačiau kol kas teismų galo nematyti. Bogdanas nori, kad ši bendrovė  jam sumokėtų ne tik patirtus nuostolius Norvegijoje, bet ir uždirbtą atlyginimą. Jis taip pat reikalauja, kad agentūra jam sumokėtų už tai, kad jau beveik metus yra be darbo.

"Kai jie man pasiūlė dirbti Norvegijoje, aš turėjau mechaniko darbą Anglijoje. Kadangi prasidėjo sunkmetis ir darbų apimtys sumažėjo, visi darbuotojai buvome išleisti po du mėnesius atostogų. Tuo metu gyvenau Lietuvoje. Taip pat turėjau pasiūlymą dirbti bendrovėje "Limarko". Tačiau visų šių pasiūlymų atsisakiau dėl darbo Norvegijoje. Dabar jau beveik metus man nepavyksta įsidarbinti, tad už šį laikotarpį noriu prisiteisti pinigų", – pabrėžė jis.

Susisiekti su šia Norvegijoje žmones įdarbinančia agentūra net ir po atkaklių kelias savaites besitęsusių pastangų "Klaipėdai" nepavyko.

Ambasados padėti negali

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos specialistų teigimu, tikslios statistikos, kiek į užsienį išvykusių lietuvaičių yra apgauti darbdavių, nėra. Tačiau patvirtino, kad tose šalyse, kuriose yra gausios lietuvių bendruomenės, tokių atvejų pasitaiko gana dažnai.

Į Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje, Olandijoje ir kitose šalyse, kuriose gyvena nemažai lietuvių, esančias ambasadas per mėnesį kreipiasi maždaug po porą ar daugiau žmonių, kurie skundžiasi buvę apgauti darbdavių ir neturintys už ką grįžti namo. Emigracijos įkarštyje, kai lietuviai masiškai uždarbiauti vyko svetur, tokių žmonių į ambasadas per dieną kreipdavosi net po dešimt.

Tačiau nukentėjusiems žmonėms finansiškai ambasados padėti negali. Jos gali padėti susisiekti su artimaisiais, perduoti jų siunčiamus pinigus, pametus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, išduoti laikinuosius. Neturintiems kur apsistoti, ambasados padeda susirasti labdaros ir socialines paslaugas teikiančias organizacijas, kuriose lietuviai laikinai apgyvendinami.

Nesidomi informacija

Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Birutė Balynienė teigė, kad į aferistų pinkles dažniausiai pakliūva tie, kurie lengva ranka pasirašo dokumentus ir nesigilina, kur išvažiuoja.

Jos teigimu, visi laimės ieškantys svetur išvyksta į nežinią, tad prieš išvažiuojant jiems patariama pasidomėti, kokia tos šalies įstatyminė bazė, kokios darbuotojų teisės, kur jiems kreiptis, atsitikus nelaimei. Taip pat būtina pasidomėti, ar darbą siūlanti agentūra veikia legaliai, patikrinti, ar legalus bei galiojantis jos licencijos numeris.

B.Balynienės duomenimis, per 2010 m. pirmąjį ketvirtį dėl tokios informacijos į juos kreipėsi 7,1 tūkst. lietuvaičių. Pernai per tą patį laikotarpį – apie 5,3 tūkst., o per visus 2009 metus – apie 24,6 tūkst.

Papildyta

Nuo panašių sukčių yra nukentėję  ir daugiau klaipėdiečių, kurie po šio straipsnio skambino į redakciją ir dalijosi savo patirtimi.

"Mano vyras ir dar šeši klaipėdiečiai turėjo išvykti dirbti į Norvegiją balandžio viduryje, tačiau juos apgavo vienas sukčius iš Plungės, todėl jie liko čia. Visi šie vyrai įdarbinimo agentūrai vasarį sumokėjo po 1 tūkst. 250 litų už dokumentų ir kitų reikiamų įdarbinimui popierių sutvarkymą. Tačiau netrukus tas tariamas darbdavys pradingo su visais pinigais ir dokumentais. Manau, kad panašiai apgautų yra ir daugiau žmonių. Esame padavę šią agentūrą į teismą, taip pat ja domisi ir mokesčių inspekcija, ir "Sodra", nes pasirodo, jog jis sukčiauja, vengia mokėti mokesčius. Apskritai patariu žmonėms būti budriems, nes dabar tokių apsišaukėlių apstu, ypač Plungėje. Beveik visos žmones apgaudinėjančios agentūros yra įsikūrusios Plungėje. Gal jas atidarinėja tie patys asmenys, tik kitais pavadinimais? O gal ten veikia visa grupuotė jų. Tokius dalykus būtina viešinti, keik galima mus visus mulkinti?", – svarstė į redakciją paskambinusi Edita.

Kitas klaipėdietis teigė taip pat turėjęs išvykti į Norvegiją, tačiau buvęs apgautas: "Jau metus ieškau darbo, tačiau niekaip nepavyksta man jo rasti. Vienas pažįstamas pasiūlė išvykti padirbėti į Norvegiją. Nutariau pabandyti, nes šioje šalyje mokami itin geri atlyginimai. Pasirašiau sutartį su tokiu Virginijumi, kuriam už darbo Norvegijoje suradimą, kelionę ir sveikatos draudimą sumokėjau 1,1 tūkst. litų. Tačiau kelionės išvykimo dieną paaiškėjo, kad jokie bilietai nėra užsakyti, kad darbas nesurastas. Taip likau ir be pinigų, ir be darbo. Susisiekti su tuo žmogumi man nebepavyksta", – pasakojo Artūras.

Klaipėdietė Marija prisiminė kaip prieš metus jai pasiūlė vykti dirbti aukle į JAV, tačiau kai už šią paslaugą iš jos paprašė pinigų, jai kilo įtarimas ir šio pasiūlymo moteris atsisakė.

"Ieškojau darbo, įdarbinimo agentūroje pasiūlė padirbėti aukle JAV. Gavau moters, kuriai neva reikalinga auklė kontaktus, paskambinau, angliškai pasikalbėjome. Ji su manimi labai maloniai bendravo, sakėsi, kad jai labai patinku, todėl turiu būtinai atvykti dirbti pas ją. Kai jau viską aptarėme būsima darbdavė pasakė, jog turiu kreiptis į agentūrą, kuri man padės susitvarkyti dokumentus ir pasiruošti kelionei į JAV. Kai kreipiausi į agentūrą, jos darbuotojai man pasakė, kad galiu vykti ten dirbti, tačiau prieš tai turiu jiems sumokėti 2,2 tūkst. litų. Man iškart kilo įtarimas, todėl šio pasiūlymo atsisakiau. Įtariu, kad tai naujas sukčiavimo būdas. Man atrodo, kad ta amerikietė, kuriai neva reikalinga auklė yra šios agentūros bendrininkė. Kažin kiek žmonių jau taip apgauta?", – kalbėjo Marija.