Maištingai atrodančią raudonplaukę Sandrą uostamiestyje ne vienas palydi akimis. Tačiau auskarais ir tatuiruotėmis pasipuošusi mergina jų kiekiu apsiriboti net neketina. Jau kitą savaitę dvidešimtmetės kolekciją papildys dar vienas piešinys.

Pirmieji auskarai – ketverių

Net trylika auskarų savo kūną papuošusi klaipėdietė prisiminė, jog pirmieji atsirado vos ketverių. Pasak merginos, tada juos įverti sugalvojo mama.

„Tai buvo paprasčiausios skylutės ausyse, tačiau nuo jų viskas ir prasidėjo“, – šypsojosi ji.

Bėgant laikui vien blizgučių ausyse paauglei nepakako. Todėl, vos sulaukusi 14-os Sandra jau džiaugėsi auskaru lūpoje.

Kadangi jam reikėjo tėvų sutikimo, mergina pripažino maldavusi kaip tik įmanydama.

„Vėliau jau nebeklausdavau, tiesiog prasidurdavau. Žinoma, jie pykdavo, tačiau mama sutiko, jog geriau „išsidūkti“ kol jauna“, – prisiminė ji.

Bambą ir lūpą prasidūrė pati

Nors pinigų „pirsingui“ Sandra tikino neskaičiuojanti, porą auskarų nurodė įsivėrusi pati.

„Niekada negalvoju, kurioj vietoj bus kitas auskaras, viskas vyksta spontaniškai. Paskutinįjį, į bambą, įsivėriau pati. Taip pat ir į lūpą. Nors ir neskaudėjo, tačiau į kitas vietas, pavyzdžiui ausis, pati nesidurčiau“, – tikino klaipėdietė

Merginos nuomone, esą tai labai atsakingas procesas, todėl į bet kieno rankas savo kūno patikėti nežadanti.

„Esu bandžiusi prasidurti ir ties lūpos viduriu. Tačiau kažkodėl labai sunkiai gijo ir auskaro teko atsisakyti“, –  pridūrė ji.

Nenuleidžia nuo jos akių

Psichologiją studijuojanti dvidešimtmetė  pripažino dėl savo išvaizdos nuolat susidurianti su kreivais smalsuolių žvilgsniais. Pasak jos, ypatingai atitraukti akių negali vyresnioji karta.

„Kartais užmeta akį, o kartais įžūliai spokso. Tikriausiai todėl, kad jiems tai neįprasta. Mokyklos laikais tokių kaip aš buvo nemažai, tačiau dabar fakultete nepastebėjau nei vieno. Gal kai kuriuos ir gąsdina mano išvaizda, tačiau pabendravę dažniausiai jie nuomonę apie mane pakeičia. Tikriausiai aš esu pavyzdys, kad apie žmogų iš išvaizdos spręsti negali“, – juokėsi Sandra.

Pripažindama, jog auskarų vėrimasis jai tapo savotiška manija, mergina patikino dabartiniu skaičiumi neapsiribosianti.

Tėvai pasipuošę tatuiruotėmis

Be trylikos auskarų, Sandros kūną puošia dvi tatuiruotės. Pirmąjį piešinį ji pasidarė 16-os. Šiuo metu merginos galvoje jau kirba nauja mintis.

„Už savaitės eisiu pasidaryti dar vienos – rankos vidinėje pusėje. Kokia tatuiruotė bus dar tiksliai nežinau, tačiau visada einu su konkrečia vizija“, – pasakojo studentė.

Pripažindama, jog tėvai į šias išdaigas žiūri gana atlaidžiai, Sandra nustebino – jų pačių kūnas papuoštas tatuiruotėmis ir auskarais.

„Mama turi auskarą bamboje, dar tris vienoje ir du kitoje ausyse. Tėtis tik vieną – ausyje. Taip pat abu turi ir tatuiruočių“, – nurodė ji.

Paklausus, ar savo būsimiems vaikams mergina leis puoštis tatuiruotėmis ir auskarais, Sandra pripažino apie tai dar negalvojusi, tačiau stengsis, jog tokie klausimai iškiltų kuo vėliau.

Vyriausiai klientei – 72-ji

Tatuiruočių ir auskarų centro specialistas Tomas nurodė, jog auskarai pastaruoju metu veriami vis drąsiau.

„Išpopuliarėjo intymių vietų pirsingas, taip pat veriama į kaklą, pilvą bei spenelius“, – pasakojo jis, nurodydamas,  jog ausies kremzlė – jau kuris laikas viena populiariausių vietų.

Pasakodamas, esą prieš rugsėjo pirmąją tėvai atveda pasipuošti mokinukus, Tomas patikino sulaukiantis ir dar mažesnių klientų – vos gimusiems mažyliams mamos jau skuba įverti pirmuosius auskarus į ausis.

Nors dažniausiai auskarų užsimano jaunimas, pasitaiko ir vyresnio amžiaus žmonių.

„Vyriausiai klientei buvo 72-ji. Atėjusi pažiūrėti, kaip anūkei daroma tatuiruotė, močiutė jos panoro ir pati. Ta proga, niekad neturėjusi auskarų, ji sugalvojo prasidurti ir ausis“, – prisiminė Tomas.

Komentaras

Laima Sapežinskienė

Psichologė – psichoterpeutė

Žiūrint iš psichologinės pusės, auskarų ir tatuiruočių manija – tai šauksmas iš vidaus. Dažniausiai taip elgiasi savimi nepatenkinti, vidinės harmonijos stokojantys žmonės. Nors pastarieji ir tikina, jog jiems taip geriau, paklausus, ar yra patenkinti savimi ir ar save myli, dažniausiai sulaukiu neigiamo atsakymo. Galbūt tokiu būdu jie siekia išspręsti psichologines problemas arba tapti sau patrauklesni. Dažnai taip elgiasi paaugliai, bijantys įžengti į suaugusiųjų pasaulį ir taip maištaujantys prieš jį.