Seniau plėšikai aukų tykodavo miškuose, dabar – valstybinėse įstaigose. Tokią išvadą padarė klaipėdietė, panorusi papildomai prisidurti prie pensijos.

Kur dingo pinigai?

Tik iš pradėjusių plaukti perspėjimų apie įsiskolinimus už paslaugas Eugenija Čeponaitė sužinojo, kad jos banko sąskaita – tuščia. Moteris buvo sudariusi tiesioginio debeto sutartis su paslaugų teikėjais.

Klaipėdietė suskato aiškintis, kur dingsta pinigai. Paaiškėjo, kad vos pervestus pinigus nuo banko sąskaitos nurašo Klaipėdos "Sodros" skyrius.

"Sodra" nuskaičiuodavo ne tik pusę nė 500 litų nesiekiančios pensijos, bet ir visą Vidaus reikalų ministerijos mokamą 352 litų pensiją.

Tik iš banko pateiktos išklotinės moteris suprato, kad pinigai nuskaičiuojami dėl susidariusios skolos.

Ji išaugo dėl nesumokėtų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bei susikaupusių delspinigių. Skola siekė beveik 1300 litų.

Tokiose finansinėse pinklėse septintą dešimtį įpusėjusi E.Čeponaitė atsidūrė dėl noro nesėdėti rankų sudėjus.

Darbas pavertė skolininke

Anksčiau E.Čeponaitė buvo įregistravusi individualią įmonę, kuri rengė lietuvių kalbos mokymo kursus. Pavienius moksleivius moteris papildomai mokė gimtosios kalbos.

Uždarbis buvo menkas, pamokų padaugėdavo tik prasidėjus mokslo metams. Tad šios vasaros pradžioje klaipėdietė sustabdė įmonės veiklą.

Pernai ji deklaravo uždirbusi 300 litų.

Tačiau noras prisidurti prie pensijos klaipėdietę pavertė skolininke. Ji apstulbo sužinojusi, kad dėl uždirbtų kelių šimtų litų valstybei tapo skolinga kelis kartus didesnę sumą.

E.Čeponaitė pasipiktinimą neteisinga mokesčių sistema išliejo laiške Respublikos Prezidentei, Seimo pirmininkei.

Moteris piktinosi, kad per mėnesį mokamos valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokos yra gerokai didesnės nei jos per metus uždirbamos pajamos.

Laiškas – lyg pasityčiojimas

Tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautas atsakymas skambėjo labiau kaip pasityčiojimas nei paguoda ar išeitis – laiške nurodyti įstatymai, pagal kuriuos ji privalanti mokėti milžiniškus mokesčius.

Paaiškinta, kad kaip individualios įmonės savininkė per mėnesį valstybinio socialinio draudimo įmokų, skaičiuojamų nuo minimalios mėnesinės algos (800 litų), ji turinti sumokėti 300 litų, taip pat privalomąjį sveikatos draudimą – 72 litus.

Vėlavimas sumokėti mokesčius baudžiamas delspinigiais.

"Per metus neuždirbu tiek, kiek valstybei reikia sumokėti per mėnesį. Tai valstybinis plėšikavimas", – šiurpo moteris.

E.Čeponaitė laiškus dėl susidariusios skolos rašė ir į Klaipėdos "Sodros" skyrių. Sulaukė raštiško jos vadovo patvirtinimo apie susikaupusią jos skolą ir prikapsėjusius delspinigius.

Daugiau nė žodžio apie galimus skolos padengimo būdus ar kitas išeitis. Tik laiško pabaigoje paminėta, kad jei ji nesutinkanti, gali kreiptis į teismą.

Moteris pačioje "Sodroje" bandė aiškintis, ar ši gali nuskaičiuoti jos neįgalumo pensiją, gaunamą iš Vidaus reikalų ministerijos.

Žodžiu buvo paaiškinta, kad šie pinigai negali būti nurašomi nuo sąskaitos.

Perspėti kiekvieno negali

Pasak Klaipėdos "Sodros" skyriaus direktoriaus Valdemaro Anužio, norint padengti žmogaus įsiskolinimą, neturi reikšmės, iš kokio pajamų šaltinio išskaičiuojami pinigai.

Būtent dėl šios priežasties nuo banko sąskaitos nurašyta ir neįgalumo pensija.

Direktoriaus teigimu, dėl skolos grąžinimo tariamasi su kiekvienu žmogumi individualiai, kai šis atvyksta į "Sodrą".

Įsiskolinimui padengti sudaromas net grafikas. Jei kliento materialinė situacija yra sunki, skolos grąžinimas gali būti atidėtas.

Pasiteiravus, kodėl klientas neįspėjamas dėl susidariusios skolos, V.Anužis atsiduso: "Nuskaitome be įspėjimo. Tokios procedūros".

Pasak direktoriaus, kiekvienam mokesčių mokėtojui privalu pačiam domėtis savo mokestine situacija. Kiekvieno informuoti asmeniškai nėra galimybių.

Sumokėti mokesčius privalu iki mėnesio 15 dienos. Po to duodamas penkių dienų terminas susimokėti pavėlavusiems, tik vėliau siunčiami raginimai ir įspėjimai.

Tokių skolininkų priskaičiuojama apie tris tūkstančius, tad, pasak V.Anužio, daug paprasčiau nurašyti pinigus nuo sąskaitos, jeigu ji nėra tuščia.

Papildyta

E.Čeponaitė - ne vienintelė uostamiesčio gyventoja, atsidurianti keblioje situacijoje. Dienraštis “Klaipėda “ rašė apie jauną vyrą, likusį be pajamų, kai  neįspėjusi “Sodra” nuskaičiuodavo jo atlyginimą nuo banko sąskaitos dėl susidariusios skolos. Ši atsirado dėl prieš kelerius metus įsteigtosir nebeveikiančios  įmonės. Vyrui ilgai nepavyko išsiaiškinti, kodėl iš sąskaitos dingsta pinigai.

Pavasarį panašioje situacijoje buvo  atsidūrusi kita klaipiedėtė, buvusi individualios įmonės savininkė. Kelis kartus Klaipėdos “Sodros” skyriuje ji bandė aiškintis, kodėl  nuo jos sąskaitos nurašoma dalis pinigų. Po vieno tokio pokalbio moteris atsidūrė ligoninėje. Ten ji pateko po to, kai dar kartą bandė išsiaiškinti, kiek yra skolinga ir kiek pinigų “Sodra” turėtų nurašyti nuo jos sąskaitos.