Vykdys EK reikalavimą

Terminalų apsaugos vertinimai, uosto apsaugos planų tvirtinimas, atitikties aktų išdavimas ar jų panaikinimas susiję su griežta ir uždara vidine informacija. Tai yra akivaizdu, nes uostų saugos planai, jų sistema gali būti įdomi ir nedraugiškų šalių specialiosioms tarnyboms.

Tai, kad ES jūrų uostuose yra nesklandumų, patvirtino šių metų kovo 14 d. pateiktos patikrinimų uostuose išvados. Jos nepristatytos viešai, tačiau išsiųstos ministerijų ir uostų administracijoms pagal vidinio naudojimo tvarką.

Naudojantis ES jūrų uostuose aptiktų nesklandumų išvadomis imtasi iš dalies koreguoti ir Lietuvos jūrų uostų infrastruktūros (laivybos saugumo), suprastruktūros (terminalų) saugą.

Pirmiausia bus griežtinama uosto apsaugos planų tvirtinimo, aktų išdavimo, galiojimo ir panaikinimo tvarka.

Europos Komisija (EK) reikalauja, kad būtų peržiūrėti ir pakoreguoti uostų vidinės tvarkos aprašai, taisyklės, schemos, procedūros ir nuostatos. Tai iš dalies susiję ir su išoriniais veiksniais. Baltijos jūros regionas yra palyginti ramus, jame nevyksta jokie karo veiksmai, tačiau „Nord Stream“ vamzdynų sprogdinimas įtikino, kad panašūs aktai gali būti įvykdyti ir ES uostuose ar atskiruose terminaluose.

Nesaugūs terminalai bankrutuodavo

Numatyta, kad uosto terminalų apsaugos planus iš naujo tvirtins susisiekimo ministras po to, kai jie praeis Uosto direkcijoje numatytą vertinimą.

Taip pat numatyta, kad uosto terminalų apsaugos planų patikrinimas turės vykti kiekvienais metais, nes laikas atneša tiek vidinių pokyčių uostuose, tiek su jų rizika susijusių išorės veiksnių.

Europos Komisija reikalauja, kad būtų peržiūrėti ir pakoreguoti uostų vidinės tvarkos aprašai, taisyklės, schemos, procedūros ir nuostatos.

Uostų saugai keliamų reikalavimų neatitinkantys atskirų terminalų saugos planai galės būti naikinami. Tai gali reikšti, kad bus uždrausta ir tokių terminalų veikla.

Pastaruoju metu tokių atvejų nebuvo, tačiau kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vadovavo Eugenijus Gentvilas, buvo keli atvejai, kai atskirų uosto terminalų veikla dėl saugumo neatitikimo buvo sustabdyta.

Dėl to kai kurios uosto bendrovės kreipėsi netgi į teismus, bet joms nepavyko įrodyti, kad terminalų veikla buvo sustabdyta neteisėtai. Tarp tokių vadinamųjų neteisėtų terminalų buvo atsidūrusi ir laivų krovos bendrovė „Kabotažas“, kuri, apribojus terminalo veiklą dėl saugos, 2016 m. buvo pripažinta kaip bankrutavusi ir likviduota.

Grėsmė – ir pigi darbo jėga

Verta prisiminti, kad sugriežtinti saugos reikalavimai jūrų uostams, o pirmiausia oro uostams, buvo priimti po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių JAV, kai buvo pagrobti keturi keleiviniai lėktuvai, iš kurių du nukreipti į Pasaulio prekybos centrą Niujorke.

Po šių įvykių sugriežtinti reikalavimai pagal ES reglamentą uostuose buvo įvesti 2004 m.

Lietuvoje jie papildomai buvo griežtinti 2012 m., o nauja tokių griežtinimų banga bus šiemet.

Šių metų griežtinimas susijęs su Europoje vykstančiu karu, kai Rusija užpuolė Ukrainą.

Mūsų dienomis Lietuvoje, o ir kitose šalyse galima pastebėti ir gana nemažai naujų su blogėjančia uostų sauga susijusių veiksnių. Dėl karo Ukrainoje, pokyčių kitose buvusiose postsovietinėse šalyse, ekonominio Rusijos silpnėjimo į Lietuvos ir kitų ES šalių darbo rinką patenka daug gyventojų iš trečiųjų šalių, kurios buvo, o dalis ir tebėra Rusijos įtakos zonose. Nėra jokių garantijų, kad su nauja darbo jėga į Lietuvą ar kitas ES šalis negali patekti prisidengę specialiųjų tarnybų atstovai, įvairūs „vagneristai“ ar „putinistai“, nestabilios psichikos asmenys ar šiaip teroristai. Naudodamiesi palyginti laisvu patekimu į uostų terminalus, jie gali įvykdyti pačių netikėčiausių aktų.