Šiemet uostamiesčio gyventojai laisvę nuo mokesčių švenčia anksčiau nei kiti Lietuvos miestai. Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė data, kai gyventojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda plušėti sau. Kasmet klaipėdiečiai vis anksčiau nustoja dirbti tam, kad apmokėtų valdžios išlaidas. Specialistai tikina, kad tai ilgalaikių sprendimų rezultatas.

Laisvė atėjo anksčiau

Penktadienį bus minima simbolinė Laisvės nuo mokesčių diena.  Nuo šios dienos gyventojas nustoja dirbti tam, jog apmokėtų valdžios išlaidas ir pradeda dirbti sau.

Klaipėdos valdžia džiaugiasi, kad į uostamiestį Laisvės nuo mokesčių diena atkeliavo bent diena anksčiau, nes miestas taiko gyventojams kur kas mažesnius mokesčius nei kiti miestai.

Praėjusiais metais Laisvės nuo mokesčių diena minėta gegužės 17d., o šiemet į uostamiestį atkeliavo anksčiau – gegužės 8-ąją.

„Svarbiausias mūsų siekis, kad bendrosioms reikmėms skirta gyventojų pajamų dalis mažėtų ir tai, kad mes švenčiame laisvės nuo mokesčių dieną yra aiškus paliudijimas, kad našta tenkanti gyventojams kasmet mažėja“, – patikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Meras pastebėjo, kad idealu būtų, jeigu Laisvės nuo mokesčių diena išauštų sausio pradžioje. Nors klaipėdiečiams ši diena išaušta jau įsibėgėjus pavasariui, tačiau savivaldybė pradeda dirbti sau tik spalį.

Lengvatų netrūksta

Meras pastebėjo, kad šiuo metu ekonominiu pajėgumu uostamiestis nusileidžia tik sostinei, o praėjusiais metais investicijos į miestą buvo rekordiškai didelės.

Kol kituose Lietuvos miestuose tik skamba pažadai apie įvairias lengvatas gyventojams, Klaipėdoje jau ne pirmus metus taikoma žemės nuomos mokesčio lengvata. Uostamiesčio senamiestyje veiklą plėtojantiems verslininkams yra taikomos papildomos lengvatos.

„Taip parodome miesto valdžios požiūrį ir akcentavimą, kad ši teritorija miestui yra labai svarbi“, – pastebėjo meras.

Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas pabrėžė, kad tie mokesčiai, kuriuos nustatinėja savivaldybė uostamiestyje yra ženkliai mažesni nei Kaune ar Vilniuje.
Komercinės paskirties sklypams žemės nuomos mokestis Klaipėdoje yra beveik dvigubai mažesnis nei Kaune.

„Labai skatiname daugiabučių namų investicijas, todėl taikome joms beveik tris kartus mažesnį mokestį nei Kaune. Priešingai nei kitos savivaldybės – Klaipėdoje skatinami verslai vykdantys kultūrinę veiklą bei pastatų tvarkymą senamiestyje“, – pastebėjo pašnekovas.

Klaipėdos savivaldybė, kitaip nei kiti miestai, nustatydama žemės nuomos mokestį siekia, kad jis nebūtų didesnis nei 2012 m.

Klaipėdoje net 25 rūšimis verslo nusprendę verstis gyventojai verslo liudijimus gali įsigyti vos už 1 litą, o kitose savivaldybėse visų verslo liudijimų kainos perkopia ir tūkstantį litų.Taip pat taikomos papildomos lengvatos nustatytoms visuomenės grupėms.

Skatinant investuoti į miesto gražinimo procesą, pastatų fasadų ir stogų remontui yra kompensuojamos. Jau ne pirmus metus uostamiestyje taikomas padidintas mokesčio tarifas tiems pastatų savininkams, kurie objektus laiko apleistus.

Tiksliai ir aiškiai

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė patikino, kad sudarinėjant mokesčių sistemą yra vadovaujamasi tikslumo, aiškumo ir paprasto administravimo principais.

„Atliekų tvarkymo rinkliavos vykdymo pradžioje buvo labai daug mokesčio tarifų, tačiau šiuo metu mes jau prieiname prie dvinarės sistemos, apie tai Lietuvoje politikoje irgi pradedama kalbėti“, – paaiškino J.Simonavičiūtė.

Administracijos direktorė pastebėjo, kad greitai bus visiškai aišku, kokią sumą siekia pastovioji dalis, kuri yra skirta sistemos išlaikymui ir kiek gyventojui reikės mokėti, kuri susidaro nuo sukaupto atliekų kiekio.

Tokią sistemą planuojama taikyti daugelyje mokesčių, įvedant fiksuotą ir kintamąją dalį.

„Dėl šiukšlių rinkliavos sulaukėme nemažai kritikos, kad yra sukauptas per didelis perteklius lėšų, tačiau tai yra savotiškas sąmoningas žingsnis, Klaipėda pradėjo po žeme kišti konteinerius, tam reikia apie 30 mln. litų, šiandien apie 10 mln. litų esame jau sukaupę. Taigi, ar geriau, kad žmonės būtų daugiau pradėję mokėti dabar, ar tai, kad dalį sukauptų lėšų mes galime jau dabar panaudoti?“, – klausė administracijos direktorė.

Klaipėda bus vienas iš dviejų Lietuvos miestų, kurie įvykdys ES direktyvą mažinti atliekų skaičių, kuris patenka į sąvartynus. Nors uostamiestyje šiuo metu yra aukštesnis „vartų mokestis“ nei kituose miestuose, tačiau 2015 m. miestas išvengs Aplinkos ministerijos sankcijų.

Pigo šiluma ir vanduo

Mero patarėjas informavo, kad Klaipėdoje per metus ženkliai mažėjo komunalinių mokesčių sumos.

„Per metus sugebėjome per 30 proc. sumažinti šilumos kainą. Nuo praėjusių metų gegužės iš trečiosios vietos pagal didžiausią šilumos kainą mes nukritome į mažiausią poziciją“, – atskleidė S.Gentvilas.

Savivaldybė yra nusprendusi, kad kadencijos pabaigoje uostamiestis taps mažiausiai už šilumą mokančiu miestu.
Per metus gyventojams pigo ir vanduo. Prieš pusmetį Klaipėda išsiveržė į pirmą vietą pagal mažiausią vandens kainą.

„Klaipėdos vanduo“ šiuo metu tiekia pigiausią vandenį visoje Lietuvoje ir tuo pat metu mažina kainą rajono gyventojams.

„Svarbu pabrėžti tai, kad visos įmonės dirba rentabiliai ir uždirba pelną, tai reiškia, kad politiškai verslas nenustekenamas, jog gyventojui būtų geriau“, – patikino S.Gentvilas.

Šiais metais miesto vadovybei bei administracijai pavyko užtikrinti nuoseklų komunalinių mokesčių mažėjimą.

„Tai yra faktas ir objektyvūs parametrai, kuriais Klaipėda gali didžiuotis, ypač dieną, kai viltis išsilaisvinti nuo mokesčių didėja“, – džiaugsmo neslėpė V.Grubliauskas.

Klaipėdiečiai keliavo pigiau

Per metus klaipėdiečiai viešuoju transportu važiavo pigiau, o kainos mažėjo nuo 7 iki 30 proc.
Kainos mažėjimas, patarėjo teigimu, priklauso nuo to, ar paslauga yra teikiama naujais autobusais, ar senaisiais.
Nors uostamiestyje tolydžio atnaujinami autobusai, o visai neseniai gatvėmis pradėjo riedėti ir naktinis – gyventojams viešuoju transportu važiuoti vis pigiau.

„Esame vienintelis miestas, kuris iš mokesčių mokėtojų pinigų nekompensuoja viešojo transporto nuostolių“, – pabrėžė S.Gentvilas.