Dauguma tiltų neišliko

Apie šio tilto restauravimą jau skelbta ne kartą. Jis iki šiol taip ir neprasidėjo. Esmė ta, kad Klaipėdos rajono administracijai vis nepavyksta surasti tinkamą rangovą, kuris tvarkytų šį istorinį tiltą.

Karaliaus Vilhelmo kanalo Jokšų tiltas yra unikalus statinys. Jis yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių sąrašą.

Tilto rekonstrukcijos projektas buvo parengtas dar 2018 m. Dėl jo rekonstrukcijos jau net kelis kartus skelbti konkursai. Norinčiųjų rekonstruoti tiltą neatsirado. Buvo atvejų, kai rekonstrukcijai pasiūlytos kainos – tarsi iš kosmoso srities.

XXI a. pradžioje iki debesų sukeltos tilto rekonstrukcijos kainos gerokai stebina. Juo labiau kad galima prisiminti, jog XX a. pradžioje, tiksliau 1902–1904 m., per trumpą laiką Karaliaus Vilhelmo kanale buvo įrengta net 10 analogiškų tiltų. Tuomet statytojai buvo tarsi kvalifikuotesni, nes statė pigiau ir greičiau nei dabar.

Per XX a. karus ir suirutes išliko septynių tiltų atramų liekanos. Šių tiltų atstatyti greičiausiai jau nebėra prasmės. Yra išlikusios dviejų tiltų metalinės konstrukcijos.

Geriausiai išsilaikė Jokšų tiltas, kurį verta atstatyti bent jau tam, kad išliktų Karaliaus Vilhelmo kanalą menančios senosios infrastruktūros pavyzdys. Jokšų tiltas gali būti naudojamas ir turizmo reikmėms. Per jį galėtų eiti populiari turistinio maršruto trasa nuo Priekulės iki Svencelės, kuri tampa tarsi lietuviška Venecija.

Trauka: anuomet prie dalies senųjų Karaliaus Vilhelmo kanalo tiltų būdavo netgi savotiškos prieplaukos. Redakcijos archyvo nuotr.

Ypatinga kanalo reikšmė

Karaliaus Vilhelmo kanalo reikšmę turizmui, galimą Jokšų tilto trauką Klaipėdos rajono valdžia gerai suvokia. Nepaisant techninių nesėkmių dėl konkurso, jis skelbiamas vėl ir vėl, tikintis, kad atsiras kompanija, kuri imsis restauruoti istorinį tiltą.

Tokio objekto, koks Vakarų Lietuvoje yra Karaliaus Vilhelmo kanalas, niekur kitur Lietuvoje nėra. Taip pat ir tiltas, koks yra Jokšuose, būtų unikalus. Tai būtų savotiškas atradimas pastaruosius 2–3 metus dėl naujų traukos objektų Svencelėje ir Drevernoje į pamarį plūstantiems turistams iš Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos vietų.

Restauravus Jokšų tiltą ateityje prie jo galėtų vykti ir įvairūs edukaciniai renginiai. Įdomu būtų pamatyti improvizacijas su XIX ar XX a. pradžios vaizdais prie Karaliaus Vilhelmo kanalo ir atstatyto tilto.

Priminsime, kad šis kanalas buvo iškastas 1863–1873 m. ir naudotas medienos sieliams plukdyti į Klaipėdos uostą. Juo naudojosi ir vietiniai gyventojai, kanalu plukdę šieną, gyvulius ir kt. Dalis jų Karaliaus Vilhelmo kanalu laivais plaukė ir į turgavietę anuometinėje Klaipėdoje.

Atnaujintas Karaliaus Vilhelmo kanalas būtų savotiškas atradimas pastaruosius 2–3 metus dėl naujų traukos objektų Svencelėje ir Drevernoje į pamarį plūstantiems turistams iš Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos vietų.

Prie Karaliaus Vilhelmo kanalo buvo daug kaimų, juose virė gyvenimas. Neatsitiktinai XX a. pradžioje per kanalą įvairiose vietose buvo įrengta net 10 tiltų.

Prisimintas ir buvęs šliuzas

Planuojama, kad rekonstruojant Karaliaus Vilhelmo kanalo Jokšų tiltą pirmiausia būtų nuardytos beveik visiškai supuvusios medinės jo konstrukcijos. Būtų atnaujinama ir maždaug 24 tonų svorio metalinė tilto dalis. Planuojama tvarkyti tilto atramas bei kanalo pakrantes po juo. Jokšų tilto rekonstrukcija vyktų panaudojant pačias naujausias tokių statinių atstatymo technologijas.

Šiuo metu Klaipėdos rajono valdžia yra suplanavusi atlikti ir kitų Karaliaus Vilhelmo kanalo objektų rekonstrukciją. Šiame kanale ne mažiau vertingas yra ir kanalo šliuzas Lankupiuose. Jis padėdavo iš Minijos upės į kanalą įplaukti laivams, sielių virtinėms. Šiuo metu pagal Klaipėdos rajono valdžios užsakymą planuojama pradėti rengti Lankupių šliuzo sutvarkymo techninį projektą. Jį parengus ir patvirtinus gali būti skelbiamas konkursas dėl paties šliuzo tvarkymo.

1864 m. įrengtas Lankupių šliuzas yra 177 m ilgio kanalo dalis su 11 m pločio vartais vienoje ir kitoje jo dalyje. Kai iš Minijos upės per vartus įplaukdavo laivas, Minijos upės ir kanalo vandens lygis susilygindavo. Atidarius toliau buvusius vartus, vandens srovė iš šliuzo išnešdavo laivus ir sielius į kanalą ir laisvai stumdavo juos link Klaipėdos.