Diagnozuodami neurologinės kilmės ligas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai galės pasiekti dar geresnių rezultatų. Bendrovės „Klaipėdos nafta“ padėtas įsigyti elektroneuromiografas tarnaus bene trečdaliui Neurologijos skyriuje gydomų pacientų iš viso Vakarų Lietuvos regiono.

Uostamiestyje turi vieninteliai

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga džiaugėsi, kad praėjusiais metais „Klaipėdos naftos“ suteikta finansinė parama pagaliau tapo realybe.

„Už bendrovės skirtas lėšas, kurios buvo nemažos, – kiek daugiau nei 17 tūkst. eurų – įsigijome modernų aparatą. Prie reikiamos sumos nemažai prisidėjo ir ligoninė, tad dabar galime matyti rezultatą. Neurologijos skyriaus specialistai jau naudojasi naujausios kartos medicinos įranga, suteikiančia galimybę pacientus, sergančius periferinės nervų sistemos bei raumenų ligomis, ištirti dar geriau“, – akcentavo J.Sąlyga.

Anot jo, Klaipėdos jūrininkų ligoninei ši įranga buvo labai reikalinga. Be to, sudėtingus tyrimus leidžiantis atlikti aparatas yra moderniausias visoje Vakarų Lietuvoje.

Rūpinasi ir sveikatos sritimi

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pripažino, kad galimybė prisidėti prie ligoninės paslaugų gerinimo yra labai svarbi.

„Sveikata – viena vertingiausių gyvenimo sričių. Ji susijusi su žmonėmis, darbuotojais, visuomene ir valstybe. „Klaipėdos nafta“, būdama socialiai atsakinga bendrove, jau seniai rūpinasi uostamiesčio sportu, kultūra, kitomis sferomis. Sveikata – ne išimtis“, – kalbėjo M.Bartuška.

Anot jo, tikimasi, kad tęsiant draugišką bendradarbiavimą su Klaipėdos jūrininkų ligonine, pacientai galės gauti geriausią priežiūrą, galimybę išsitirti pažangiausia įranga ir taip pagerinti savo sveikatą.

„Klaipėdos naftai“ rūpi ne tik pelnas. Socialinė atsakomybė yra ne mažiau reikšminga. Labai malonu prisidėti prie tokių organizacijų ar įmonių, kurios kelia ambicingus tikslus sukurti kažką daugiau“, – tikino bendrovės generalinis direktorius.

Jautė trūkumą

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis neslėpė, kad modernios įrangos įsigijimas – šventė ne tik patiems neurologams, bet ir visai medicinos įstaigai.

„Šio metodo trūkumą savo diagnostikos priemonių arsenale jautėme jau seniai. Aplinkybės susiklostė taip, kad pacientams neretai dėl jo tekdavo vykti į Vilniaus ar Kauno klinikas“, – kalbėjo Neurologijos skyriaus vedėjas.

Anot jo, dar visai neseniai Klaipėdos jūrininkų ligoninėje įdiegti šio tyrimo nebuvo galima ne tik dėl aparato, bet ir darbo rankų stygiaus.

„Šis tyrimas reikalauja kruopštumo ir laiko. Tačiau per pastaruosius kelerius metus Neurologijos skyrių papildė būrys iniciatyvaus jaunimo. Gydytojoms neurologėms Eglei Martinkutei ir Olgai Knoknerienei pasiūlėme pasidomėti šio tyrimo metodu. Jos entuziastingai priėmė šį pasiūlymą. Vėliau susidūrėme su lėšų problema, tačiau ją mums padėjo išspręsti „Klaipėdos nafta“, – istoriją prisiminė R.Urbutis.

Tikimasi, kad modernus ir šiuolaikiškas elektroneuromiografas kvalifikuotų gydytojų rankose taps puikia priemone, tarnausiančia pacientams.

Tyrimai taps efektyvesni

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus gydytoja neurologė E.Martinkutė pasakojo, kad neseniai įsigyta įranga atliekamas elektroneuromiografijos tyrimas leidžia registruoti bioelekrinius procesus nervuose, raumenyse ir nervų raumenų jungtyje.

„Tai yra svarbiausias funkcinis periferinės nervų sistemos ligų diferencinės diagnostikos metodas. Kitaip tariant, jis mums padeda atskirti simptomiškai panašias periferinių nervų ligas, kurioms reikalingas skirtingas gydymas“, – aiškino E.Martinkutė.

Kaip teigė neurologė, periferinę nervų sistemą sudaro nervai, kurie yra labai smulkūs. Būtent elektroneuromiografas juos tirti, o vėliau skirti tinkamą gydymą, ir padeda.

R.Urbučio teigimu, šis tyrimas pasitarnaus maždaug trečdaliui Neurologijos skyriaus pacientų.

„Maždaug tiek per metus skyriuje besigydančių pacientų serga periferinės nervų sistemos ligomis. Šis aparatas, padėsiantis tiksliau atskirti, kuri nervų sistemos dalis pažeista, taps lygiaverčiu kompiuteriniam tomografui ir magnetiniam rezonansui“, – konstatavo skyriaus vedėjas.