- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujasis Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas Gintaras Neniškis niekada nebuvo politikas ir, kaip pats teigia, yra nusiteikęs ne politikuoti, o veikti. Būtent todėl jo laukia dideli išbandymai.
Savivaldybėje – šviežias kraujas
– Iš kur esate kilęs?
– Esu iš Šilutės. Į Klaipėdą studijuoti politologijos atvykau 1993-iaisiais. Tada tik antrus metus veikė Klaipėdos universitetas. Tuo metu ten ateidavo lektoriai iš savivaldybės mums dėstyti kai kurių paskaitų. Jie ir pakvietė grupę studentų pabandyti pasidarbuoti savivaldybės administracijoje. Buvo 1997-ieji.
– Daug jūsų kolegų tada atėjo dirbti į savivaldybę?
– Pirmas buvo Gintaras Dovydaitis, jis dabar savivaldybėje yra Projektų valdymo poskyrio vedėjas. Paskui atėjau aš į Verslo, licencijų ir leidimų skyrių, vėliau – Skirmantas Buivydas, dabar dirbantis bendrovėje "Klaipėdos nafta", Investicijų skyriuje. Dar – Vilija Venckutė-Palaitienė, kuri dabar vadovauja savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriui. Aišku, pagrindine žvaigžde tapo Eligijus Masiulis, kuris tada tapo mero patarėju, bet labai trumpai, nes greitai buvo išrinktas į Seimą. Iš universiteto laikų mūsų kurso nemažai žmonių dirba savivaldybės administracijoje.
– Ar ne gaila, kad užgeso E.Masiulio, kaip politiko, žvaigždė?
– Žmogiškai liūdna, bet realybė yra tokia. Tiesa, dar ir dabar kai kas bando ieškoti kažkokių mano ir Eligijaus sąsajų. Bet dar tada, kai jis buvo susisiekimo ministras, o aš vadovavau viešajai įstaigai "Klaipėdos keleivinis transportas", mūsų požiūriai į problematiką nesutapo ir keliai išsiskyrė.
– Kokį įspūdį paliko pirmosios darbo dienos savivaldybėje?
– Tada, 1997-aisiais, savivaldybės koridoriai buvo pilni vyrų, kurie kažko laukė. Niekaip negalėjau suprasti, ką jie čia daro. Pasirodo, tada mikroautobusų vežėjų leidimai galiodavo tik tris mėnesius ir jie nuolat turėdavo ateiti jų pratęsti. Kas tokią schemą sugalvojo ir kam to reikėjo, sunku pasakyti.
– Kilo noras ką nors keisti?
– Žinoma, bet mes buvome tik jauni specialistai, tačiau aiškiai suvokėme, kad toks žmonių vaikymas po kabinetus yra netoleruotinas, kad reikia orientuotis į kokybišką paslaugą.
– Kaip į jus, vakarykščius studentus, žiūrėjo savivaldybės senbuviai?
– Ne paslaptis, kad tada savivaldybės administracijos darbuotojai buvo sovietinio raugo. Jų požiūris į miesto problemas mus šokiruodavo. Buvome idealistai, siekėme viską pagerinti. Ambicijos buvo aukštos ir vertybės kiek kitokios. Todėl mūsų susidūrimas su senąja nomenklatūra buvo neišvengiamas. Savivaldybėje tada dirbo per 600 žmonių ir buvo vos 8 kompiuteriai. Mes kaip tik ir užėmėme tas kompiuterizuotas vietas, be to, į savivaldybę pradėjo važiuoti delegacijos iš užsienio. Susitikimuose reikėjo susikalbėti su svečiais, reikėjo mokėti užsienio kalbų. O dauguma senbuvių mokėjo tik rusiškai, tad mums atsirado šansas.
Merą suprato ne visi
– Kai atėjote dirbti į savivaldybę, meras kaip tik buvo Eugenijus Gentvilas, kitoks, nei prieš tai buvę miesto vadovai. Kaip į jį žiūrėjo tie tarybinio raugo valdininkai?
– E.Gentvilo atėjimas buvo gaivaus oro gūsis. Jo požiūris į problemas buvo kitoks, nei vyravęs iki tol. Jis išsilavinęs žmogus, turintis nemenką politinę patirtį, ir bendravimas su darbuotojais buvo nuoširdesnis bei paprastesnis. Su meru dirbti nebuvo sudėtinga, bet jaunosios kartos žmonių savivaldybėje tada buvo nedaug. E.Gentvilas bandė tas reformas daryti ir jam gana neblogai sekėsi. Kaip tik tuo metu atsirado pirmoji viešoji savivaldybės komunikacija su žiniasklaida. Tai buvo pirmas meras, kuris palaikė jaunimą, duodavo nelengvų užduočių, skatino tobulėti ir augti. Tai suteikė pasitikėjimo.
– Lyginant tada, prieš 20 metų, kai pirmąkart atėjote į savivaldybę, ir dabar, ar bent kiek sumažėjo to biurokratizmo?
– Bent jau leidimai vežėjams dabar išduodami nebe kas tris mėnesius, o yra neterminuoti. Ir apskritai juos galima susitvarkyti internetu. Kokybinis paslaugų šuolis – nemenkas. Tačiau gali būti dar geriau. Savivaldybė pasirengusi dar daugiau paslaugų kelti į internetinę erdvę, kad neišėjus iš namų galima būtų susitvarkyti ir gauti savivaldybės administracijos leidimus.
Svarbus ne rezultatas, o procesas?
– Vis dėlto kai kurie darbai mieste nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi. Ką ketinate daryti?
Mano tikslas – kuo efektyvesnis savivaldybės administracijos darbas.
– Vienas pagrindinių mano tikslų, kuriuos ateidamas į šias pareigas deklaravau, yra tai, kad turime atsisakyti tam tikrų biurokratinių grandžių, kur vienas skyrius teikia vienos formos dokumentą, kitas – kitos, ir galiausiai paaiškėja, kad tos pažymos neatitinka reikalavimų ar prieštarauja viena kitai. Visa tai reikia įvertinti iš naujo. Pastebėjau, kad administracijoje bijoma atsakomybės. Padalinių vadovai, kurie iš esmės turėtų priimti sprendimus, jų nepriiminėja ir dėl ramybės atiduoda juos spręsti administracijos direktoriui, kai iš esmės patys išspręstų kur kas sparčiau. Mano tikslas – kuo efektyvesnis savivaldybės administracijos darbas. Didžiausia šitos institucijos problema, kad ji nėra orientuota į rezultatą, bet į procesą. Visi tiek koncentruojasi į derinimus-suderinimus, kad nebesusigaudo, dėl ko visa tai daro. Norėčiau šiuos įpročius pakeisti.
– Ar visi darbai ligi šiol tvarkant miestą buvo racionalūs?
– Daugiausia klausimų kelia naujos mokyklos statyba šiaurinėje miesto dalyje. Mokykla planuojama tokioje teritorijoje, kurioje yra daugybė požeminių komunikacijų. O mokyklai vieta jau yra patvirtinta, paruoštas techninis projektas ir dabar atliekamas rangos darbų pirkimas. Tik klausimas, ar už tuos pinigus, kurie suplanuoti, realu tokią mokyklą pastatyti? Birželio 4 d. bus plėšiami vokai, tada ir pamatysime. Bet yra finansinės ribos, jeigu tos ribos bus viršytos, teks vėl kreiptis į tarybą, ar už tiek statysime, ar ieškosime kitos vietos, kur būtų pigiau. Nors politinis sprendimas priimtas mokyklą statyti būtent šitoje vietoje. Nebuvo įvertinta, kad prieš tai reikės iškelti požemines komunikacijas, o žmonėms lūkesčiai suteikti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėda ieško Kalėdų eglutės: jau žinoma ir įžiebimo data
Kalėdiška, prasminga ir išskirtinė Klaipėdos miesto tradicija puošti tikrą, žmonių dovanotą žaliaskarę jau devintus metus beldžiasi į klaipėdiečių širdis. Klaipėdos centrine eglute taps tikras, natūralus medelis, kur...
-
Nuogalius Senamiestyje šokiravo: vos neužspringau22
Klaipėdiečiai stebėjo neįprastą vieno vyriškio kelionę Tiltų gatve. Pilietis vidurdienį per Senamiestį patraukė visiškai nuogas ir basas. ...
-
Absurdiška situacija gydymo įstaigoje: medikai pateko į pinkles5
Klaipėdos poliklinika, net kai trūksta medikų, rado naujų darbuotojų. Bet šie pateko į pinkles. Gydytojai negali išrašyti kompensuojamųjų vaistų, neturi teisės siųsti atlikti tyrimų. Tegali rašyti rekomendaciją š...
-
Pribloškė piktavalio poelgis: dešroje – baterija ir vinis šuniukams13
Šunų mylėtojus pribloškė piktavalio poelgis – kažkas primėtė dešros gabalų, kuriuose buvo vinis ir baterija. ...
-
Uostamiesčio rudeninėms gėlėms – beveik 86 tūkst. eurų
Šią savaitę uostamiestyje vasarinės gėlės pradėtos keisti pirmosioms šalnoms atsparesniais augalais. Planuojama, kad rudeniniam miesto apsodinimui savivaldybė išleis beveik 86 tūkst. eurų. ...
-
Kairių gatvėje neveikia šviesoforas: sugedęs ar išjungtas specialiai?1
Kairių gatvėje jau ilgą laiką neveikia šviesoforas. Klaipėdiečiai svarsto – jis sugedęs ar išjungtas specialiai, kadangi važiuojant bet kuriuo paros metu neveikia nė vienas šio šviesoforo signalas. ...
-
Problema – pasvirę medžiai1
Važiuojant iš Antrosios Melnragės, palei gatvę kai kur matyti pavojingai pasvirę medžiai. Vairuotojai nerimauja, esą tokių yra ir prie automobilių stovėjimo aikštelių, o tai neva kelia pavojų į paplūdimį atvykstančių žmonių saug...
-
Klaipėdos merą nustebino prašymas11
Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė pasiprašė atleidžiama iš darbo. Tai nustebino miesto merą ir Kultūros skyriaus vedėją. ...
-
Klaipėdoje – pleistrų detektyvas4
Naujasis Klaipėdos miesto poliklinikos vadovas Jonas Sąlyga buvo priblokštas, kai iš Teritorinės ligonių kasos sulaukė žinios, kad įstaiga jai turėtų grąžinti beveik trečdalį milijono eurų. Tokią sumą esą neteisėtai išeik...
-
Karinių jūrų pajėgų atstovas: Rusijos provokacijų Baltijos jūroje – itin sumažėję6
Baltijos jūroje Rusijos laivyno aktyvumas nėra sumažėjęs, tačiau fiksuojamas ženkliai sumenkęs provokacijų skaičius, sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas. ...