Uostamiesčio savivaldybė neatsikrato įpročio iš bankų skolintis pinigų. Artimiausiu metu ketinama imti didesnę nei 5 mln. litų paskolą ir jų portfelis jau viršys 100 mln. litų.

Finansų ir ekonomikos komiteto nariai penktadienį savivaldybei leido pasiskolinti 5,3 mln. litų, tačiau galutinį žodį dar turi tarti miesto taryba.

Tačiau ji jau vasarį, kai tvirtino miesto biudžetą, numatė, jog pinigų reikės skolintis. Tvirtinant biudžetą pajamų buvo suplanuota mažiau nei išlaidų. Deficitas – daugiau nei 11 mln. litų. Tačiau savivaldybė dar turėjo 6 mln. jau paimtos, bet dar neišleistos paskolos lėšų, todėl papildomai skolintis reikia 5,3 mln. litų.

Klaipėdos savivaldybės Biudžeto formavimo poskyrio vedėja Virginija Jurčienė aiškino, kad naujos paskolos reikia koofinansuoti kai kuriuos ES lėšomis įgyvendinamus projektus bei padengti dalį netinkamomis pripažintų išlaidų, kurioms neskiriama pinigų iš ES.

Tarp projektų, kuriems bus paskirstyti naujausios paskolos pinigai – Klaipėdos piliavietės sutvarkymas, stacionarių namelių pajūrio kempinge statyba, lietaus nuotekų tinklų senamiestyje būklės gerinimas, J. Janonio, Joniškės, Daržų gatvių rekonstrukcijos. 

„Ši paskola – lėšos, kurių reikia šiais metais“, - Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė neatmetė galimybės, jog kitais metais vėl teks skolintis pinigų. Juo labiau, kad savivaldybė dar nėra viršijusi skolinimosi limitų.

Liepos 1 dienos duomenimis, savivaldybė buvo negrąžinusi 96 mln. 50 tūkst. litų paskolų.

Kai bus pasiskolinta dar 5,3 mln. litų, bendra negrąžintų paskolų suma išaugs iki 101 mln. 350 tūkst. litų.

Skaičiuojama, jog mokesčių mokėtojams naujausios paskolos aptarnavimas per metus kainuos apie 22-240 tūkst. litų – tiek reikės grąžinti palūkanų. Numatomas paskolos terminas – 10 metų.