Krovos kilimas Europoje

Roterdamo uosto krova šiemet per 9 mėnesius buvo didesnė 8,6 proc. Šiame uoste kilo beveik visų krovinių krova – labiausiai anglių, metalų laužo ir rūdos, naftos produktų, o ypač mazuto. Konteinerių krova pagal TEU Roterdamo uoste taip pat buvo 7,8 proc. didesnė.

Hamburgo uosto krova šiemet apie 5 proc. didesnė nei pernai, kai buvo fiksuotas jo krovos kritimas.

Lenkijos uostai šiemet bendrai skaičiuoja maždaug 11 proc. didesnę krovą nei pernai. Maždaug 13 proc. krovos augimas fiksuojamas Gdynės uoste, apie 11 proc. Svinouiscio-Ščecino. Kiek mažesnis didėjimas yra Gdansko uoste.

Kaip patį pesimistiškiausią scenarijų Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai Klaipėdoje prognozuoja net iki 50 proc. krovos kritimą.

Lenkijos uostuose augo anglių, geležies rūdos, konteinerių, jūrų keltais gabenamų krovinių krova.

Gdansko uostas, kurio krova šiemet yra per 10 proc. didesnė nei pernai, pagal konteinerių krovą, skaičiuojant TEU, pirmą kartą aplenkė Rusijos Sankt Peterburgo uostą.

Lenkijos uostų krovos augimo tendencijos pagal atskiras krovinių rūšis yra maždaug panašios,  kaip Roterdame. Todėl kyla klausimas, kodėl, kai daugelyje Vakarų Europos uostų krova auga, ji iš esmės mažėja tik rytinės Baltijos jūros regione?

Stringa baltarusiški kroviniai

Tarp rytinės Baltijos šalių, be Rusijos jūros uostų, Klaipėdos uostas išlieka krovos lyderis. Jis per 9 mėnesius krovė 33,6 mln. tonų krovinių. Tai buvo 2,8 proc. mažiau nei pernai.

Klaipėdos uoste net 22 proc. mažiau krauta naftos produktų. Iš viso 5,2 mln. tonų.

2,6 proc. mažiau krauta ir birių krovinių. Iš viso 16,5 mln. tonų. Didžiausią dalį iš jų – apie 12 mln. sudaro trąšos, daugiausia baltarusiškos. Kita didelė dalis – žemės ūkio produktai, daugiausia grūdai, kurių šiemet kol kas yra mažiau.

Net 8,6 proc. šiemet per 9 mėnesius Klaipėdos uoste yra didesnė įvairių krovinių krova. Iš viso krauta 12 mln. tonų. Labiausiai augo konteinerių, jūrų keltais gabenamų krovinių krova.

Stabilu: nepaisant pandemijos, iš Centrinio Klaipėdos terminalo gabenamų krovinių kiekis šiemet yra didesnis. (KVJUD nuotr.)

Naftos produktų krovos kritimas yra labiausiai susijęs su tuo, kad baltarusiški naftos produktai dėl politinių nesutarimų regione iš Klaipėdos uosto buvo perkelti į Rusijos Suomijos įlankos uostus.

Jei Klaipėdos uostas nebūtų praradęs naftos produktų, jo krova šiemet būtų teigiama. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija išplatino duomenis, kad šiemet nebekraudamas Baltarusijos naftos produktų ir skystų azoto trąšų Klaipėdos uostas praras apie 3 mln. tonų krovinių.

Jei Klaipėdos uostas dar netektų apie 10 mln. tonų per metus "Belaruskalij" kalio trąšų, o Kinijos sankcijų būtų užkirstas kelias ir konteinerių gabenimui iš Kinijos, kaip patį pesimistiškiausią scenarijų Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai prognozuoja net iki 50 proc. krovos kritimą.

Tuo pat metu tikimasi, kad to neįvyks, yra tikimybė, kad ir "Belaruskalij" trąšos kitais metais liks Klaipėdos uoste. Nors dėl JAV sankcijų kai kurie baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste jau stringa. Konkrečiai užstrigo keturi Baltarusijos gamintojos "Belaz" sunkvežimių komplektai, kurie turėjo būti pristatyti į Čilę.

Latvijoje tęsiasi kritimas

Prieš metus Lietuvoje niekas net negalėjo pagalvoti, kad Rusijos krovinių beveik neturinčio Klaipėdos uosto galėtų laukti kas nors panašaus į scenarijų, kuris pastaruosius metus buvo būdingas Latvijos uostams.

Dėl Rusijos krovinių perorientavimo į savus uostus krova Latvijos uostuose nuosekliai krinta jau keletą metų – Ventspilyje nuo 2013, o Rygoje nuo 2015 m. Ryškus kritimas ir šiemet, nors atrodytų, kad kristi jau nebėra kur. Rusijos anglys Latvijos uostus beveik visiškai jau buvo palikusios praėjusiais metais.

Nepaisant to, tiek Rygos, tiek Ventspilio uosto krova šiemet per 9 mėn. buvo po 14 proc. mažesnė nei pernai. Rygos uostas per 9 mėn. krovė 15,2 mln. tonų, Ventspilio – vos 8,3 mln. tonų.

Neįtikėtina, kad Ventspilio uosto krova skaičiais artėja prie Liepojos uosto. Jis per 9 mėnesius krovė 5 mln. tonų. Jo krova vienintelio iš Latvijos jūrų uostų buvo teigiama – augimas siekė 9 proc.

Bangos ateina ir praeina

Vertėtų prisiminti ir tai, kad rytinės Baltijos jūros šalių krovos lyderiai arba ant bangos savo laiku yra buvę ir Ventspilio, Talino, Rygos uostai, o dabar – Klaipėdos uostas.

Ventspilio uosto krovos pikas buvo 2007 m., kai jis krovė 31,04 mln. tonų. 2012 m. krova dar siekė 30,35 mln. tonų. Nuo tada prasidėjo jos kritimas.

Aukščiausias Rygos uosto pakilimas buvo 2014 m. – 41,08 mln. tonų. Po to kasmet kritimas siekė 1–4 mln. tonų, o vien per 2020 m. – net 9 mln. tonų.

Jungtinio Talino uosto krovos pikas buvo 2006 m. – 41,3 mln. tonų. Žemiausias kritimo taškas pasiektas 2016 m. – 19,2 mln. tonų. Šiuo metu Talino uostas vėl fiksuoja kilimą. Pernai jis krovė 21,3 mln. tonų. Šiemet per 9 mėnesius yra 14 proc. kilimas – krauta 17,7 mln. tonų krovinių.

Aukščiausias Klaipėdos uosto krovos kilimas užfiksuotas 2020 m. – 47,7 mln. tonų. Nesinorėtų, kad tai būtų aukščiausias krovos taškas, nuo kurio, kaip ir kaimyniniuose uostuose, prasidėtų staigus kritimas.

Jei lygintume Klaipėdos uostą su aukščiausią piką savo laiku pasiekusiais kitais regiono uostais, esminis skirtumas yra tai, kad Taline ir Ventspilyje dominavo rusiška nafta ir naftos produktai, o Rygoje – rusiškos anglys. Klaipėdos uoste nėra vieno dominuojančio krovinio, tačiau baltarusiškų krovinių srauto dalis jame sudarė apie 35 proc. Todėl jų netektis skaudžiai atsilieptų.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija daro prielaidą, kad netekus didelio krovinių kiekio uosto krovos kompanijoms reikėtų ne vienerių metų, kol perorientuotų veiklą, nes alternatyvių krovinių regione nėra.

Nepasitenkinimas Ukrainoje ir Rusijoje

Panaši padėtis, kaip rytinės Baltijos regione, yra ir Ukrainos uostuose. Jų krova mąžta.

Visi Ukrainos uostai šiemet per 9 mėnesius krovė 106,26 mln. tonų. Tai 10,6 proc. mažiau nei pernai. Ukrainos uostuose mažėjo ir eksportas (10,6 proc.), ir importas (4,8 proc.), ir tranzitas (-18,9 proc.). Kadangi tranzitinių krovinių kiekis Ukrainos uostuose yra nedidelis – vos 6,3 mln. tonų, negalima teigti, kad jis darė didesnę įtaką. Krova labiausiai mažėjo dėl Ukrainos eksporto nuosmukio.

Didžiausias Ukrainos uostas Pivdenė (Južnij) šiemet krovą sumažino net 19,8 proc., iki 37,62 mln. tonų. Jame mažėjo visų krovinių, įskaitant ir konteinerius. Taip pat ir grūdų kiekis, nors derlius Ukrainoje šiais metais buvo palyginti geras.

Kitų didžiųjų Ukrainos uostų krovos kritimas per 9 mėnesius ne toks žymus – Černomorske mažėjo 2 proc. – iki 17,1 mln. tonų, Odesoje – 4,5 proc.,  iki 16,55 mln. tonų.

Netolygi krova ir Rusijos uostuose. Per 9 mėnesius visi Rusijos uostai krovė 621 mln. tonų. Tai 1,7 proc. daugiau nei pernai. Baltijos jūros regione krauta 186 mln. tonų (+2,8 proc.), tačiau naftos ir jos produktų krova buvo neigiama – krauta 97,96 mln. tonų (-1,4 proc.).

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai surengė nuotolinį pokalbį su uostų vadovais ir pareiškė nepasitenkinimą. Iš 67 Rusijos uostų tik 6 apkrauti pakankamai. Per 15 metų, anot V.Putino, Rusijos uostų krovos galimybės padidintos tris kartus, iki 1,2 mlrd. tonų, tačiau jos per menkai panaudojamos. Didesnė dalis Rusijos uostų apkrauti vos 20–40 proc. savo pajėgumo.

Kliuvo ir Leningrado srities uostams. Tai gali reikšti, kad konkurencija regione tik didės. Gavę pylos nuo V.Putino Rusijos uostininkai dar labiau trauks į uostus ir savo, ir baltarusių krovinius.