Neturi istorinės vertės

Šiuo metu vyksta laivų valdymo posto Nr. 2 griovimo projekto parengimo konkurso procedūros. Jis buvo laikomas ypatingos paskirties statiniu, statytas dar sovietmečiu. Iš posto bokšto atsiverdavo platus uosto vaizdas.

Planuojama pastatą nugriauti, iškasti jo pamatus, išardyti visas jo inžinerinių tinklų sistemas.

Pats paruoštas pastato techninio griovimo dokumentas bus derinamas su įvairiomis institucijomis, taip pat Klaipėdos uosto techninėje taryboje.

Tarybiniais laikais statytas, nors ir išskirtinės išvaizdos pastatas neturi jokios istorinės vertės. Laivų valdymo poste daugelį metų buvo uosto dispečerinė. Šiame pastate taip pat buvo įsikūrusi ir locmanų tarnyba.

Analogiškas pastatas Klaipėdos uoste buvo ir prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO naudojamos 4 krantinės. Jame buvo įsikūrusi Uosto kapitono tarnyba. Kai KLASCO prieš porą dešimtmečių pradėjo statyti grūdų terminalą, buvo sutarta, kad Uosto kapitono tarnyba iš jo išsikels.

Nugriovus Laivų eismo tarnybos pastatą, jo vietoje ateityje gali būti statoma vandenilio gamykla.

Tarnybos jau perkeltos

Šiuo metu jau yra iškeldinti ir visi darbuotojai iš Nemuno gatvės Laivų eismo tarnybos posto Nr. 2. Tai įvyko dar šių metų pradžioje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas yra teigęs, kad ta vieta nebeatitiko saugumo reikalavimų ir minimalių darbo sąlygų. Tvarkyti pastatą nebuvę prasmės, nes jis smarkiai nusidėvėjo, o jo atkūrimas reikalautų pernelyg didelių sąnaudų.

Bokšte buvę darbuotojai buvo perkelti į Uosto direkcijos patalpas J. Janonio gatvėje.

Iki 2023 m. pradžios Uosto direkcija dar ketino laivų valdymo postą Nr. 2 rekonstruoti. Vėliau jos vadovai persigalvojo.

Problema buvo ta, kad prie bokšto buvo ir locmanų katerių stovėjimo vieta. Rekonstravus Žiemos uosto krantines, buvo nuspręsta prie jų perkelti locmanų katerių stovėjimo vietą.

Laikomasi nuostatos, kad šis sprendimas buvęs teisingas ir padės taupyti uosto pinigus, nes locmanų kateriams plaukti iš Žiemos uosto pasitikti laivus yra arčiau, nei tai reikėjo daryti iš Nemuno gatvės.

Analogas: uosto teritorijoje tarp laivų, kranų ir grūdų terminalo išliko Laivų eismo tarnybos bokštas Nr. 1. V. Matučio nuotr.

Galima gamyklos vieta

Kita priežastis, kodėl nuspręsta netvarkyti, o nugriauti laivų valdymo postą, yra ta, kad buvusiame sklype planuojama statyti žaliojo vandenilio gamybos cechą.

Vykdant poveikio aplinkai vertinimą, Klaipėdos uoste analizuojamos dvi galimos žaliojo vandenilio gamybos vietos. Nemuno gatvės Laivų eismo tarnybos posto Nr. 2 vieta yra viena iš jų.

Vandenilio gamybos projektui numatoma beveik 5 mln. eurų ES parama. Iš viso Lietuvoje žaliojo vandenilio plėtros projektams planuojama skirti per 50 mln. eurų ES paramos.

Vandenilio gamyklą Klaipėdos uosto teritorijoje planuojama pradėti statyti 2024 m., o baigti 2025 m. viduryje. Klaipėdos uoste pagamintu vandeniliu planuojama pildyti laivus, šį kurą galės naudoti ir Klaipėdos miesto viešasis transportas.

Analogų, kur uostuose naudojami vandeniliu varomi laivai, Europoje jau yra. Antverpene vandeniliu yra varomas vienas iš šio uosto vilkikų.

Gali būti, kad, Klaipėdos uoste įrengus vandenilio gamybos padalinį, ateityje bus įsigyjami nauji uosto pagalbiniai laivai, kurie būtų varomi šiuo kuru.