Teisinė apsauga suteikta memorialiniam nekilnojamojo kultūros paveldo objektui – Klaipėdos žydų senosioms kapinėms, esančioms Sinagogų gatvėje.

Klaipėdoje anksčiau veikė kelios dešimtys kapinių, tačiau tik nedaugelis iš jų išliko. „Vienintelės mieste žydų kapinės yra XIX a. I pusės – XX a. vidurio laikotarpio kapinės. Jų teritorija anksčiau buvo didesnė, nei išlikusi ir įrašyta į Kultūros vertybių registrą (dabar – apie 13 000 kv. m). Tačiau tai, kas išliko, akivaizdžiai praturtina Klaipėdos miesto istoriją ir yra svarbi jos dalis“, – sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Audronė Puzonienė.

Anot jos, daugiausiai duomenų apie Klaipėdos žydų senąsias kapines yra pateikęs Jonas Tatoris knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 m.”. Šiame šaltinyje teigiama, kad per XVI a. – XX a. pr. laikotarpį Klaipėdoje suskaičiuojamos 22 kapinės. XIX a. pradžioje žydų kapinėms įrengti buvo skirtas ravelinas (miesto gynybinio pylimo įrenginys). Pirmą kartą 1840-ųjų metų miesto plane pažymėtos žydų kapinės – dar pakankamai mažos, apsodintos gyvatvore. XX a. pirmojoje pusėje jos buvo praplėstos. „Žydų kapinių planas skyrėsi nuo liuteronų kapinių: jose nebuvo centrinės aikštelės ir susikertančių takų, o teritorija buvo suskaldyta pailgais kvartalais“, – rašo J.Tatoris.