- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Fiksuojama atvejų, kai atsinaujinanti energetika ir klimato kaita vis labiau kenkia aplinkai.
Upės senka
Norvegijoje pradėti skelbti pavojaus signalai dėl lašišų nerštaviečių. Daugelyje vietų jos nebenuplaukia į nerštavietes arba uždūsta pakeliui, nes upės nuseko.
To priežastis – pastaraisiais metais, siekiant apsisaugoti nuo klimato kaitos, upėse vis daugiau įrengtų hidroelektrinių.
Pasireiškė ir kita tendencija – sumažėjo bendras vandens lygis upėse. Siekdami išsaugoti elektrinių galią energetikai mažiau nuleidžia vandens per užtvankas. Vis daugiau upių vagų už užtvankų pradeda nusekti.
Norvegijos žuvų auginimo industrijos internetiniame portale "ilaks.no" skelbiama, kad lašišoms gresia pavojus išnykti mažiausiai 50-yje Norvegijos upių.
Žūtis: vertingos lašišinės žuvys kamuojasi senkančiose upėse. "Ilaks.no" nuotr.
Sraunios upės
Šiuo metu atliekamas tyrimas dėl nusekusios Auros upės, kuri yra Rumsdalio regione netoli Olesiundo.
Konstatuojama, kad šioje upėje išnyko ne tik lašišos, bet ir kitos vertingos žuvys, kaip šlakiai, unguriai, taip pat ir midijos. Dauguma šių žuvų yra įrašytos į Norvegijos saugomų žuvų sąrašą.
Bandoma išsiaiškinti, kokią įtaką šiai Norvegijos upei padarė elektros gamyba. Taip pat bus bandoma rasti atsakymą, ar hidroelektrinėse buvo laikomasi nuostatų dėl vandens nuleidimo.
Norvegijoje pripažįstama, kad hidroelektrinių plėtra yra padariusi didžiulę žalą.
Norvegijoje hidroelektrinės fiorduose iš esmės skiriasi nuo hidroelektrinių, tarkime Lietuvoje, kur yra lygumų zonos. Užtvenkus fiordus, kur upių nuolydis ir tėkmės greitis yra didelis, elektros gamyba yra gerokai efektyvesnė. Tačiau, kaip parodė laikas, ir žala gamtai tokiose srauniose upėse gali būti labiau apčiuopiama.
Norvegijoje yra keli tūkstančiai upių ir upeliukų. Ilgiausia upė 619 km ilgio Gloma, pietinėje Norvegijos dalyje, kuri įteka į Skagerako sąsiaurį. Ji trečdaliu trumpesnė už Nemuną, kurio ilgis 937 km, iš jų Lietuvos dalyje – 359 km.
Pavojus žuvims dažniausiai kyla ne didžiosiose, o vidutinėse ir mažesnėse upėse.
Išeitis: kai natūralios žuvys nyksta, Norvegijoje jų vis daugiau auginama dirbtinėmis sąlygomis. "Ilaks.no" nuotr.
Pažeidinėjamos taisyklės?
Norvegijoje pripažįstama, kad hidroelektrinių plėtra yra padariusi didžiulę žalą. Net 87 Norvegijos upėse iš naujo bus įvertintas hidroelektrinių eksploatavimas.
Diskutuojama, ar nereikėtų priimti gerokai griežtesnių hidroelektrinių eksploatavimo ir statybos upėse taisyklių. Tai padaryti nebūtų lengva netgi Norvegijoje, nes veikia energetikos gamintojų interesus ginančios įvairios organizacijos.
Jau pasigirdo priekaištų, kad tvarką bandoma griežtinti dabar, kai dėl karo Europoje (Ukrainoje) ir taip kyla energijos resursų kainos.
Aiškėja, kad upių nusekimo problema jau buvo išryškėjusi prieš 17 metų, tada ji pirmą kartą buvo iškelta vienoje iš Norvegijos komunų. Vieno regiono problema tarsi tęsėsi iki šio laiko, kai upės ėmė sekti ir kituose Norvegijos regionuose.
Norvegijos pavyzdys yra vienas iš pirmųjų Europoje. Tai akivaizdžiai rodo, kad atsinaujinanti energija gali būti ir kenksminga aplinkai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai10
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą1
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis6
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?3
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose6
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...