Kodėl neįsitvirtino atominiai laivai?

Amerikos svajonė

Visus nustebino, bet neįtikino Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios 1964 metais į Europos kruizą atsiuntė atominį krovininį keleivinį laivą „SS Savannah“. Taip jis buvo pavadintas Atlantą įveikusio pirmojo garlaivio garbei.

„SS Savannah“ apsilankė Roterdame, Brėmene, Hamburge, Dubline ir Sautamptone. Laivą pasitiko minios žmonių. Jame lankėsi miestų vadovai, verslininkai, kad pamatytų laivą iš vidaus.

„SS Savannah“ kelionė į Europą turėjo paskatinti europiečius statytis atominius laivus.

Utilizuotas: Vokietijos atominis laivas „Otto Hann“ jau supjaustytas. / Hapad-lloyd.com nuotr.

180 metrų ilgio baltai ir raudonai dažytas laivas „SS Savannah“ buvo to meto Amerikos svajonė.

Laivo statyba kainavo 46,9 mln. JAV dolerių. Vien jo branduolinio reaktoriaus kaina siekė 28,3 mln. JAV dolerių. 1950 metais, kai buvo pradėtas statyti šis laivas, tai buvo dideli pinigai. Jo statybą finansavo JAV vyriausybinės agentūros.

„SS Savannah“ buvo „užkurtas“ 1959 metais, eksploatuotas nuo 1964 metų. Čia amerikiečius aplenkė sovietai. Pirmąjį atominį laivą ledlaužį „Lenin“ jie pasistatė 1957 metais.

Iš keturių liko vienas

„SS Savannah“ po pasaulį rodydamas savo galią plaukiojo visus metus. Iš esmės jis buvo pastatytas tam, kad demonstruotų atominės energetikos galimybes laivų statyboje.

Tačiau nei Europai, nei pasauliui „SS Savannah“ neįkvėpė didesnio noro statyti atominius prekybinius laivus.

Eksponatas: iš „Otto Hann“ likęs vienintelis prisiminimas – jo dalis Brėmenhafeno muziejuje. / Redakcijos archyvo nuotr.

Iš viso pasaulyje buvo pastatyti tik keturi prekybiniai laivai, įskaitant ir „SS Savannah“. Vokiečiai pastatė prekybinį laivą „Otto Hann“, japonai krovininį laivą „Mutsu“, sovietai – atominį ledlaužį konteinervežį „Sevmorput“.

Šiuo metu 260 metrų ilgio „Sevmorput“ yra išlikęs vienintelis eksploatuojamas atominis krovininis laivas.

„SS Savannah“ buvo naudojamas iki 1972 metų. Išjungus ato-minį variklį jis kurį laiką buvo naudojamas kaip muziejus. Šiuo metu laivas stovi Baltimorėje. Jame vis dar yra atominis reaktorius. Išimti jį ir utilizuoti planuojama 2031 metais.

„Otto Hann“ buvo pastatytas 1964 m. Kylyje, tačiau pradėtas eksploatuoti tik 1968 metais kaip mokslinis tiriamasis laivas.

Nesėkmė: japonų nevykėlis „Mutsu“. / Redakcijos archyvo nuotr.

Kaip atominis laivas jis naudotas iki 1972 m. Tada iš jo buvo išimtas reaktorius ir utilizuotas. Pats laivas pertvarkytas, į jį įdėti dyzeliniai varikliai.

Ne kartą keitęs pavadinimus ir vėliavas, perdirbtas į konteinervežį laivas naudotas iki 2009 metų, o tada supjaustytas į metalo laužą.

Pamokanti japonų istorija

Kodėl atominiai laivai neprigijo krovininėje laivyboje. Bene geriausiai į klausimą atsako 130 metrų ilgio japonų krovininio laivo „Mutsu“ istorija.

Jis buvo pastatytas 1964 metais. Tačiau ilgą laiką taip ir neišplaukė.

Kai 1974 metais išplaukė į pirmą bandomąjį reisą, iš jo pradėjo tekėti radioaktyvios medžiagos. Laivas vėl buvo remontuojamas, vyko jo bandymai. 1990 m. buvo pranešta, kad laivas atlikęs visus bandymus ir yra paruoštas eksploatuoti. Prieš jo pasirodymą sukilo Japonijos žvejai. 1995 metais „Mutsu“ buvo nurašytas taip ir neatlikęs nė vieno komercinio reiso.

Kita priežastis, kad atominiai laivai turėjo labai dideles įgulas. „SS Savannah“ įgula buvo net 124 žmonės.

Išliko: vienintelis eksploatuojamas atominis krovininis „Sevmorput“. / Redakcijos archyvo nuotr.

Atrodytų, kad laivo su tokia įgula eksploatacija būtų pernelyg brangi, tačiau atominis kuras yra pigesnis nei dyzelinis. Rusija iki šiol naudoja atominius ledlaužius, kur įgulos dar didesnės – nuo 150 iki 240 žmonių.

Dar viena priežastis – pernelyg didelės atominių laivų statybos išlaidos.

Iš „SS Savannah“ pavyzdžio galima matyti, kad atominis reaktorius yra brangesnis už paties laivo statybą. O kiek dar kainuoja jo ir atominio kuro laikymas bei utilizavimas?