Koks bus Klaipėdos pilies bokštas?

Pristatė vizijas

Klaipėdos pilies didžiojo bokšto rekonstravimo, atkuriant istorinį tūrį, projektinius pasiūlymus tiesioginės transliacijos metu iš tarybos posėdžių salės pristatė projektą rengiančios bendrovės "Uostamiesčio projektas" atstovai.

Buvo apžvelgti bokšto archeologiniai tyrimai, galimi pilies atkūrimo žingsniai.

Bendrovės architektas Algirdas Stripinis teigė, kad diskusijos dėl bokšto atkūrimo trunka 20 ar daugiau metų. Per tą laiką būta įvairių siūlymų, tačiau, iki pradedant šiuo metu atliekamus darbus, savivaldybė priėmė sprendimą bokšto tūrį atkurti moderniomis konstrukcinėmis priemonėmis.

Tai reiškia, kad išoriškai atstatytas bokštas turėtų atrodyti taip, kaip buvo – renesansinio rišimo plytų mūras, tačiau pats statinio karkasas – metalinė konstrukcija.

Projekto vizualizacija

"Pagrindinis tikslas – padaryti kuo mažiau žalos išlikusioms konstrukcijoms", – sakė architektas.

Anot A.Stripinio, bokšto viduje palei išorinę sieną numatomi apėjimai ir laiptai, o objekto centre paliekama atvira erdvė.

Skirta apžvalgai

Viena pagrindinių bokšto, kurio aukštis – 45,5 m, funkcijų – apžvalgos. Pateikiamos dvi viršutiniojo aukšto sukūrimo galimybės – mūro siena arba berėmiai stiklai. Viršuje taip pat numatomos stiklinės grindys, leisiančios pažvelgti į bokštą iš viršaus. Bokšte ketinama įrengti ir liftą.

Epidemijos ir marai vyko visais amžiais. Tikėtina, kad ir ši greitai praeis.

Bokšto rūsyje, kuris suplanuotas kaip uždara šildoma patalpa, galėtų įsikurti informacijos centras ar su bokšto muziejaus veikla susijusi ekspozicija.

Kitas bokšto erdves esą būtų galima naudoti ekspozicijoms ar kitiems edukaciniams renginiams.

Architekto teigimu, kuriant bokšto interjerą, laikomasi lakoniškos architektūros, nekuriamas butaforinis paveikslas, neslepiama šiuolaikiška konstrukcija.

"Norėjosi perteikti viduramžių fortifikacinio objekto nuotaiką. Tai niekada nebuvo išpuošta pilis", – aiškino A.Stripinis.

Sulaukė vieno klausimo

Informatyvus, išskirtinis pristatymas, neįprastas klaipėdiečiams savo forma, truko apie valandą. Nors jį stebinčiųjų būta, skaičius nebuvo ypač didelis. Tiesa, peržiūrų skaičius po tiesioginės transliacijos pamažu auga.

Žmonės klausimus projektuotojams galėjo užduoti elektroniniu paštu arba telefonu. Projektuotojų atstovams baigus pristatymą, klausimų nebuvo. Po kiek laiko sulaukta vienintelio.

Uostamiesčio politikė Nina Puteikienė klausė, ar manoma, kad pasibaigus epidemijai savivaldybei ir bendruomenei vis dar bus aktualus bokšto be esą aiškios paskirties atstatymas. Anot klausiančiosios, galbūt numatomas bokšto funkcijas būtų protinga kelti į Klaipėdos karališkąjį paštą.

Aktualizuotų senamiestį

"Epidemijos ir marai vyko visais amžiais. Tikėtina, kad ir ši greitai praeis. Labai to norime. Kalba eina apie pilies atstatymą. Tas noras miestiečių ir politikų yra fiksuotas dviejuose ilgalaikiuose miesto strateginiuose planuose. Tai yra daugiau nei 14 metų ir dar anksčiau. Savivaldybės administracija dirba nuosekliai. Bet tai nereiškia, kad nereikia rūpintis kitais objektais", – atsakyti į klausimą ėmėsi Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Ričardas Zulcas / Redakcijos archyvo nuotr.

Vis dėlto, pasak departamento direktoriaus, minėto pašto klausimu turėtų rūpintis ne tik miestas, bet ir kitos jėgas suvienijusios institucijos.

R.Zulcas priminė, kad neseniai Lietuvoje atsirado nemažai įdomių patrauklių objektų, apžvalgos bokštų. Pilies bokšto atkūrimas esą aktualizuotų ir visą Klaipėdos senamiestį.