Miesto tvarkytojai, kaip ir pernai, suskubo surinkti kaštoninės keršakandės pažeistų medžių lapus ir juos sudeginti, tačiau pripažįsta, jog tai kaštonų nuo kenkėjų neapsaugojo.

„Nieko naujesnio kol kas nėra sugalvota. Pernai rinkome ir deginome, šiemet darėme tą patį. Tačiau tik tose vietose, kur galima atskirai surinkti kaštonų lapus. Parkuose po vieną lapelį juk neišrankiosi“, – pasakojo įmonės „Klaipėdos želdiniai“ vadovas Gediminas Valašinas.

Kaštonų lapai atviru būdu deginami „Klaipėdos želdinių“ medelyno teritorijoje.

„Šiemet kaštonai mažiau sirgo. Liga pasireiškė vėliau nei pernai. Ar padeda lapų deginimas, ar ne – sunku pasakyti“, – pastebėjo G.Valašinas.

Mišrius įvairių medžių lapus darbuotojai kompostuoja.

„Labai daug kaštonų Klaipėdoje nėra. Jei būtų dideli kiekiai šių medžių lapų, būtų sudėtingiau. Manyčiau, kad reikia laukti, kol gamta pati susitvarkys su liga. Keršakandes turėtų sunaikinti natūraliai jomis mintantys gyviai“, – pastebėjo G.Valašinas.

Sušlavus kaštonų lapus, kartu buvo sugrėbti ir kaštonų vaisiai. Jie taip pat bus sukompostuoti.

„Kažin ar jie būtų naudingi kokio nors zoologijos sodo gyventojams, juk medžiai augo šalia judrių gatvių, kur daug automobilių išmetamųjų dujų“, – aiškino įmonės vadovas.

Klaipėdoje augančios eglės taip pat yra kentėjusios nuo kenkėjo – kinivarpų.

„Uosto rajone, Birutės gatvėje masiškai džiūdavo eglės. Paaiškėjo, kad jas užpuolė žievę graužiančios kinivarpos. Tada spėliota, kad kenkėjų buvo atgabenta į uostą su popiermedžio mediena ir paplito mieste“, – kalbėjo G.Valašinas.

Specialiai eglių niekas nepurškė chemikalais, kenkėjai patys išnyko.

„Anksčiau mieste yra siautęs guobų maras. Smarkiai nudžiūvo karių kapinėse augusios guobos. Dabar nuo degligės kenčia slyvos, uosiai. Pastebime ir daugiau įvairių ligų, tačiau masiškų reiškinių kol kas nėra“, – aiškino G.Valašinas.

Specialistai pastebi, kad augalai, medžiai kur kas geriau atlaiko kenkėjų ir ligų atakas, jei gerai žiemoja ir nebūna išsekę.