Susitiko su kultūros atstovais

Uostamiestyje viešėjusi L. Ruokytė-Jonsson kartu su miesto meru Vytautu Grubliausku lankėsi Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, apžiūrėjo rekonstruotą Klaipėdos dramos teatrą ir čia susitiko su vietos kultūros atstovais.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ateitis – vienas iš klausimų, kuris buvo svarstytas susitikimo metu.

„Klaipėda – neužšąlantis kultūros uostas. Uostamiesčio dramos teatras, kuriame lankausi pirmą kartą, yra pats gražiausias teatras Lietuvoje. Labai norėtųsi, kad po kelerių metų atsirastų toks pats nuostabus ir pats geriausias muzikinis teatras“, – po susitikimo kalbėjo ministrė.

L. Ruokytė-Jonsson pasakojo, kad įstaiga yra pateikusi projektą, kurio vertė – 20,5 mln. eurų. Praėjusių metų lapkritį šią sumą paprašyta padidinti dar 5 mln. eurų.

„Šis klausimas labai svarbus, nepaisant to, kad mūsų biudžete naujiems projektams nėra vietos. Lėšų deficitas – labai didelis. Yra daug pradėtų projektų, kurie tęsiasi aštuonerius ar dešimt metų. Jų užbaigimas yra prioritetinis“, – tvirtino ministrė.

Tačiau, pasak L.Ruokytės-Jonsson, faktas, kad Klaipėdoje muzikinio teatro pastatas griūva ir visame regione daugiau nėra tokios įstaigos, parodo, kad labai svarbu šį klausimą išjudinti.

„Darysime viską, kad kuo greičiau priimtume tinkamą sprendimą ir pradėtume įgyvendinti šį projektą. Apie tai kalbėjome su miesto meru“, – komentavo ministrė.

Ambicingi planai

Pasak L. Ruokytės-Jonsson, biudžete jau yra rezervuota pradinė suma – 2 mln. eurų, kurie bus skirti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektui, tačiau sprendimas skirti šias lėšas dar nepriimtas.

Ministrė tvirtino, kad laukiama susitikimo su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovybe, projekto kūrybine grupe tam, kad būtų pristatytas pakoreguotas projektas, investicijų efektyvumo rodikliai.

„Tada galėsime priimti sprendimus. Be to, reikia susitarti su miesto valdžia, jei norime šį projektą išjudinti dar šiais metais. Manau, kad pasiseks“, – teigė ministrė.

L. Ruokytė-Jonsson tvirtino, kad bus siekiama, jog nesikartotų blogoji patirtis, kuri buvo atstatant Klaipėdos dramos teatrą.

„Norėtume, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naujame pastate veiklą pradėtų 2020 m. pradžioje“, – komentavo ministrė.

Reikės ir miesto pagalbos

Muzikinio teatro įvardijimas kaip vieno svarbiausių objektų ne tik miestu, bet ir regionui, padėtų pajudėjimui iš mirties taško.

Anot V. Grubliausko, ministerijos pozicija Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atžvilgiu daugiau nei viltinga ir daugiau nei įkvepianti, neemocionali, o argumentuota ir dalykiška.

„Muzikinio teatro įvardijimas kaip vieno svarbiausių objektų ne tik miestu, bet ir regionui, padėtų pajudėjimui iš mirties taško. Reikalinga ir impulsinė energija. Neabejoju, kad ji bus iš ministerijos pusės, bet, be abejo, miesto prisidėjimas įstatymų leistinomis formomis bus neišvengiamas“, – tvirtino uostamiesčio vadovas.

Meras akcentavo, kad negali kabėti už miesto taryba, ypač, kai patvirtintas miesto strateginis planas: „Tačiau drįstu tikėtis, kad pribrendo laikas kalbėti apie aiškesnį, ženklesnį, konkretesnį Klaipėdos savivaldybės prisidėjimą prie šio projekto“.

V. Grubliausko teigimu, dar anksti įvardinti konkrečias sumas, kiek galėtų ir turėtų prisidėti miestas prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato statybų projekto.

„Kad taryba apsispręstų, turi būti aiškus lėšų poreikis. Sumos turi būti argumentuotos, vertinamos kaip impulsas, kuris duos rezultatų. Manau, kad tai nebus daugiamilijoninės sumos. Turėtume tilpti į skaičių nedaugiau kaip su šiais nuliais ir vienetu priekyje“, – tvirtino meras.

V. Grubliauskas pasakojo, kad dar  nėra aišku, kokioje stadijoje miestas prisidės prie projekto – senojo pastato griovimo, naujo statymo, įveiklinimo ar dar kitoje.

„Tikiuosi, kad pavyks įtikinti tarybos narius prisidėti prie šio projekto, nors visada galima rasti priežasčių, kodėl to nedaryti. Jei matome, kad šis objektas miestui prioritetinis, turime imtis šio vaidens. Žinoma, viskas būtų įstatymų leidžiamose normose“, – komentavo meras.

Bandys atkurti filharmoniją

Pasak V. Grubliausko, su kultūros ministre aptarti ir kiti su Klaipėdos kultūra susiję klausimai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad uostamiestyje nėra filharmonijos filialo, kuris anksčiau veikė.

„Atėjo laikas kalbėti apie tokio padalinio atgaivinimą. Dabar šią misiją atlieka Klaipėdos koncertų salė, kamerinis orkestras. Mane ir vėl džiugina dalykiška ir argumentuota ministrės pozicija. Esu linkęs tikėti, kad tai, ką mes sutarėme, taps kūnu svarbiu Klaipėdai, regionui ir valstybei“, – pabrėžė meras.

L .Ruokytė-Jonsson teigė, kad aiškinsis priežastis, kodėl Klaipėdoje neliko filharmonijos filialo.

„Tai gana skandalingas faktas. Klaipėda neturi savo filharmonijos, o čia yra toks stiprus orkestras, kuriam vadovauja Mindaugas Bačkus. Tai – neatleistina ir netoleruotina situacija.

Džiaugiuosi, kad meras atskleidė šią problemą“, – tvirtino ministrė.

L. Ruokytė-Jonsson žadėjo ieškoti būdų, kaip atgaivinti filharmonijos filialą Klaipėdoje.

„Juolab, kad tam yra aiškus pagrindas ir visos prielaidos, stiprus orkestras. Be to, šiame regione nėra tokio filialo. Tai išsprendžiama problema. Manau, kad ją spręsti imsimės greitai“, – teigė ministrė.

Po susitikimo rekonstruotame Klaipėdos dramos teatre L. Ruokytė-Jonsson išvyko į Kultūros fabriką. Vakare ministrė dalyvavo „Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės 2017“ atidarymo renginyje „Klaipėda, perduok, kad neužšaltų“.