Daugiabučių namų administratoriai, policija klaipėdiečius ragina steigti saugios kaimynystės grupes ir patiems prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo. Pabrėžiama, kad suvienijus jėgas galima išspręsti ne vieną kamuojančią problemą.

Svarbu nebūti abejingais

Įmonė „Mano būstas LT“, kuriai priklauso šešios uostamiesčio daugiabučius namus administruojančios bendrovės, septynerius metus bendradarbiauja su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnais. Kasmet gyventojai yra kviečiami dalyvauti Saugios kaimynystės programoje.

Artimiausiu metu klaipėdiečių, kurių namus prižiūri bendrovei „Mano būstas“ priklausantys administratoriai, pašto dėžutes pasieks lankstinukai, kuriuose bus pateikta informacija, kaip įsteigti saugios kaimynystės grupes, kur reikėtų kreiptis.

„Pagrindinė veikla, kurios turėtų imtis programoje norintys dalyvauti gyventojai – savo gyvenamosios aplinkos stebėjimas. Svarbiausia nebūti abejingais, pamačius, kad vyksta kažkas negero name ar šalia jo, pranešti policijai ar savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui“, – tvirtino įmonės „Mano būstas“ Klaipėdos regiono vadovė Vaida Žvikienė.

Ji pabrėžė, kad bendravimas ir bendradarbiavimas tarp kaimynų, policijos pareigūnų, rūpinimasis vieni kitais yra saugios kaimynystės pagrindas.

Pasak V.Žvikienės, iniciatyvos kurti tokias grupes galima imtis, kai name yra keli aktyvūs gyventojai, seniūnaičiai. Policijos pareigūnai atvyks ir suteiks visą informaciją apie programą.

„Pačių gyventojų iniciatyvumas, stebint savo aplinką, nepakantumas negerovėms – geriausia prevencinė priemonė nusikalstamų veikų mažinimui bei saugumo didinimui“, – pabrėžė vadovė.

Ragina suvienyti pajėgas

Saugios kaimynystės grupes Klaipėdoje yra įkūrę 63 daugiabučiai namai. Tačiau jos gali atsirasti ir tik vienoje laiptinėje, gatvėje, kur yra privatūs namai, ar visoje gyvenvietėje.

„Raginame burtis gyventojus į grupes ir sumažinti nusikalstamumą, viešosios tvarkos pažeidimus savo aplinkoje, padaryti ją saugesnę“, – kvietė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Studencova.

Pareigūnė pabrėžė, kad saugi kaimynystė netaps realybe, jei pastangos bus tik iš policijos pusės. Gyventojai turi ir patys stengtis, kad jų gyvenamoji aplinka būtų saugesnė.

„Kai name yra įkuriama saugios kaimynystės grupė, duodame pasikabinti apie tai informuojančią lentą. Tačiau vien tai nepadės. Reikia įdėti nemažai pastangų, kad aplinka iš tikro taptų saugesnė. Kaimynai turi stebėti savo namą, turtą, pasirodančius įtartinus asmenis ar automobilius“, – pasakojo pareigūnė.

A.Studencova taip pat atkreipė dėmesį, kad saugios kaimynystės grupės ne tik padeda sumažinti nusikalstamumą, bet ir pagerina santykius tarp kaimynų.

„Dažnai būna atvejų, kai žmonės name gyvena ilgą laiką, o vienas kito nepažįsta. Kai įsteigiama saugios kaimynystės grupė, atsiranda bendras tikslas, žmonės pradeda ne tik dalytis informacija, bet ir sveikintis, bendrauti“, – pasakojo pareigūnė.

Iš aikštelės išprašė automobilius

Pasak A.Studencovos, mieste siekiama ne įkurti kuo daugiau saugios kaimynystės grupių, bet kad jos būtų įsteigtos ir veiktų. Tai pasiekti pavyksta ne visiems.

„Pasitaiko atvejų, kai saugios kaimynystės grupės neveikia. Tokiais atvejais gyventojai bando motyvuoti, kad jiems užtenka pasikabinti lentą ir tampa saugiau. Žinoma, tai gali duoti kažkiek naudos, bet nedaug. Norint sukurti iš tikro saugią aplinką, reikia gyventojų pastangų“, – pabrėžė pareigūnė.

Į saugios kaimynystės grupes susivieniję gyventojai gali išspręsti įsišaknijusias problemas.

A.Studencova prisiminė, kad viename kieme nuolat kildavo rūpesčių, nes vairuotojai automobilius statydavo krepšinio aikštelėje. Iš pradžių su jais buvo bandoma kalbėti gražiuoju, bet situacija nesikeitė.

Tada gyventojai kartu su policijos pareigūnais kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių. Bendromis pastangomis buvo įrengti stulpeliai, kurie neleidžia automobiliu įvažiuoti į aikštelę.

Taip pat vieno namo gyventojai skundėsi, kad vakarais prie laiptinės nuolat būriuojasi jaunuoliai, vartoja alkoholinius gėrimus, šūkauja. Apie situaciją buvo informuoti patruliai.

Jų paprašyta, kad nurodytu laiku pravažiuotų pro šį namą ir atkreiptų dėmesį į tokius viešosios tvarkos pažeidimus. Girtaujančius jaunuolius pavyko išprašyti iš laiptinės prieigų.

Būtina pranešti

A.Studencova pabrėžė, kad svarbiausia, jog gyventojai netylėtų ir praneštų apie kylančias problemas. Tada kiekvieną jų bus bandoma išspręsti.

„Jeigu žmonės tyli ir neįvardija problemų, policija negali žinoti, kas ir kokį namą kamuoja. Gyventojai turėtų būti aktyvūs. Problemos „sprendimas“ su kaimynais prie kavos puodelio neišgelbės. Reikia kreiptis ir apie tai pranešti, o ne tik pakalbėti tarpusavyje. Suvienijus jėgas viską galima išspręsti“, – komentavo pareigūnė.

Pasak A.Studencovos, smagu, kad namų administratoriai gyventojus taip pat skatina kurti saugios kaimynystės grupes. Pareigūnė pabrėžė, kad svarbu žmonėms pateikti kuo daugiau informacijos.

„Gyventojai girdi apie saugios kaimynystės grupes, bet ne visada žino, kur reikia kreiptis. Yra ir tokių, kurie net nežino, kas yra apylinkės inspektorius“, – tvirtino pareigūnė.

Susidomėjusieji saugios kaimynystės grupės steigimu turėtų kreiptis į artimiausiame komisariate dirbantį apylinkės inspektorių.

Taip pat galima kreiptis į Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriuje dirbančius bendruomenės pareigūnus. Jie gali atvykti ir į vietą bei paaiškinti Saugios kaimynystės programos esmę, kaip ją įkurti.

Norintys daugiau sužinoti apie šią programą, gali skambinti ir konsultuotis telefonu (8 46) 354 605.